Kaip atrodė Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės užkulisiai prieš pusę amžiaus ir dabar, pamėgino atskleisti sporto žurnalistai Stasys Petkus ir Gintarė Grikštaitė.
Sporto šakos gyvavimo Lietuvoje 60-mečio proga trečiadienį kūrybinė grupė pristatė dokumentinį filmą „Penkiakovės riteriai“, kuriame prisimenamas ne tik medalių žvilgesys.
Iki 2000-ųjų paskutinę bėgimo rungtį sudarė 4 km ilgio distancija, nusidriekusi kalvota trasa. Todėl jos pabaigoje sportininkai dažnai pasirodydavo išsunkti tarsi kempinė. Ne išimtis – ir olimpinę lietuvių trofėjų galeriją atidaręs Stasys Šaparnis, kuris Meksike tik iš ledų kompresais perkaitusį sportininką vėsinusio mediko sužinojo, kad kažkokiu būdu pasiekė finišą.
Dar prasčiau finišuodamas jautėsi Gintaras Staškevičius, kovojęs atrankoje į 1996 metų Atlantos olimpines žaidynes. Likus 50 m nuovargio palaužtas lietuvis susmuko ant žemės, bet nuotolį vis tiek užbaigė šliauždamas, o po finišo buvo gaivinamas uždėjus deguonies kaukę.
Savotiškai sovietmečiu penkiakovininkai „gaivindavosi“ iš prieš varžybas. Tiksliau – prieš šaudymo rungtį. Kam ramybės ir pasitikėjimo įpūsdavo 200 gramų „degtinės ekvivalento“, o kam reikėdavo ir daugiau. Lietuviai net turėjo savo firminį receptą, spiritą maišydami su vyšnių sultimis. Bet nugalėtojai neteisiami: SSRS tautų spartakiadoje Lietuvos komanda buvo tarp lyderių.
Tiesa, „receptais“ nustebinti kai kurių kitų respublikų atstovus buvo sunkiai įmanoma. Užtat vienu aspektu Lietuvos penkiakovininkai pranoko visus ir tapo etalonu Sovietų Sąjungoje.
Anot amžininkų, tarp lietuvių netrūko stilingų sportininkų, o ypač išsiskyrė dabartinis Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos (LŠPF) generalinis sekretorius Viačeslavas Kalininas. Būtent jis su komandos draugais SSRS išpopuliarino džentelmenams prideramą aprangos, kurią išsitraukdavo per jojimo rungtį, kodą.
Šie ir kiti faktai bei prisiminimai trečiadienį per filmo „Penkiakovės riteriai“ premjerą ne kartą privertė kvatoti visą salę, į kurią susirinko tiek buvę, tiek esami, tiek būsimi šios sporto šakos elito atstovai.
60-mečiui skirto renginio metu apdovanoti sportininkai, tiek praėjusiame amžiuje, tiek visai neseniai kėlę Lietuvos trispalvę į padebesius: 1968 metų Meksiko olimpinis vicečempionas S. Šaparnis, 2004 metų Atėnų olimpinis vicečempionas Andrejus Zadneprovskis, 2008 metų Pekino olimpinis vicečempionas Edvinas Krungolcas, 2012 metų Londono olimpinė čempionė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, 2013 metų pasaulio čempionas Justinas Kinderis.
Specialiais prizais pagerbti ir tituluotų sportininkų treneris Jurijus Moskvičiovas, jojimo treneris Gediminas Pikūnas. Dalyvauti renginyje negalėjo tik sergantis L. Asadauskaitės-Zadneprovskienės treneris Jevgenijus Kliosovas.
Apdovanojimą gavo ir dabartinis LŠPF prezidentas Vaidas Barakauskas, bet pastarajam nepasisekė: Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vadovės Dainos Gudzinevičiūtės įteiktas stiklinis prizas išslydo iš rankų ir sudužo.
