A. Rezcova neslepia, kad merginų kelias į Rusijos biatlono rinktinę ėjo „per lovą“.
„Viskas prasidėjo dar mano sportavimo laikais – pereinamajame devintame-dešimtame dešimtmečiuose (1980-2000 metais, – DELFI). Tapo madingas „lovos režimas“, kai treneris permiegodavo su kiekviena komandos sportininke, o vėliau tos, kurios treneriams patikdavo, patekdavo į rinktinę... Ne pagal sportinius pasiekimus, o pagal sugebėjimus lovoje! Taip mūsų biatlonas ir nusirito...“, – atvirai pasakojo biatlonininkė.
Ji dėl Rusijos biatlono pastarųjų metų nesėkmių, kaip šiuo metu yra priimta šioje šalyje valstybiniu mastu, apkaltino užsienį.
„O vėliau Rusijos biatlone atsirado dideli pinigai. Prasidėjo didžioji komercija. Pirk – parduok. Vyravo keista politika už milžiniškus atlyginimus į rinktinę kviesti trenerius iš užsienio. Ir tai vyko nepaisant kalbos barjero, kultūrų skirtumų ir nuolatinės konkurencijos. Nesuprantama, kam tai buvo daroma? Kuo mūsiškiai (rusai, – DELFI) buvo prastesni?“
Juk visiškai aišku, kad užsieniečiams buvo nenaudinga, jei mes nugalime. Viskas tapo labai šlykštu. Tarsi, kažkas tyčia ėmė griauti visus mūsų pasiekimus ir žadinti žmonėse tamsiuosius jausmus. Tikiuosi, kad rusiškas charakteris vis dėlto padės tai įveikti. Kažkokie teigiami poslinkiai jau yra matomi“, - A. Rezcovos žodžius cituoja žurnalas „Andrej“.
A. Rezcova iškovojo aukso medalius 1988 metų Kalgario, 1992-ų Albervilio ir 1994-ų Lilehamerio olimpinėse žaidynėse.
