V. Variakojo vardas neatsiejamas nuo Panevėžio sportinio gyvenimo, šio darbštaus ir talentingo žmogaus veikla paklojo tvirtus pamatus, kad miestas ne kartą būtų tituluojamas kaip sportiškiausias Lietuvoje.
V. Variakojis gimė 1912 metų lapkričio 19 d. Rygoje. 1928 metais Radviliškyje baigė progimnaziją, 1932-ais – Šiaulių berniukų gimnaziją. Nuo 1932-ų mokėsi Kauno universiteto Filologijos fakultete, nuo 1936-ų – Kauno aukštuosiuose kūno kultūros kursuose. Juos baigęs dirbo kūno kultūros mokytoju Šiauliuose, 1944-ais paskirtas Šiaulių miesto sporto komiteto pirmininku.
1945 metais buvo ištremtas į Sibirą, tačiau neįrodžius kaltės 1947-ais grąžintas į Lietuvą ir įsikūrė Panevėžyje. Iki 1951 metų dirbo 1-os vidurinės mokyklos fizinio lavinimo mokytoju, 1951–1969 metais – Panevėžio miesto liaudies švietimo skyriaus Vaikų sporto mokyklos direktoriumi, 1969–1973 metais – miesto Kūno kultūros ir sporto komiteto pirmininku. 1973 metais išėjęs į pensiją iki pat mirties toliau aktyviai dalyvavo sporto veikloje. Mirė 1988 metų kovo 2 d., palaidotas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse.
V. Variakojis pasižymėjo kaip gabus futbolininkas, o ypač krepšininkas ir stalo tenisininkas. 1934–1939 metais buvo Lietuvos krepšinio ir stalo teniso rinktinių narys, 1937–1938 metais – šalies krepšinio čempionas. Su Lietuvos stalo teniso komanda 1939 metais pasaulio pirmenybėse laimėjo IV vietą. Jis daugkartinis Lietuvos ir buvusios Sovietų sąjungos stalo teniso čempionas. 1949–1951 metais – SSRS stalo teniso rinktinės narys. 1952-ais V. Variakojui suteiktas SSRS sporto meistro vardas.
Tai sumanus ir kūrybingas mokytojas, krepšinio, stalo teniso specialistas. Jo treniruojami krepšininkai sąjunginėse „Spartako“ draugijos pirmenybėse 1951 metais laimėjo I vietą. V. Variakojis parengė nemažai aukštos klasės sportininkų Lietuvos rinktinėms. Panevėžyje išugdė 8 pirmuosius stalo teniso sporto meistrus, iš jų žymiausi daug metų SSRS rinktinėje žaidę Aldona Kondrotaitė-Skarulienė ir Vytautas Vaidžiulis. A. Kondrotaitė-Skarulienė su Lietuvos rinktine laimėjo SSRS čempionatą, tapo pasaulio ir Europos čempione.
V. Variakojis aktyviai dalyvavo ir visuomeninėje veikloje – daug metų buvo Lietuvos stalo teniso federacijos prezidiumo narys, trenerių tarybos pirmininkas. Nuosekliai propagavo kūno kultūrą ir sportą, parašė knygas „Stalo tenisas“, „Kartu su sportu“ .
Jo iniciatyva Panevėžyje pradėtos statyti pirmos sporto bazės. Vietoje elektrinės pastato (Elektros g. 11) 1956 metais atsirado pirma sporto mokyklos salė, 1965 metais – Aukštaitijos sporto rūmai.
1957 metais V. Variakojui suteiktas SSRS nusipelniusio trenerio garbės vardas. Už nuopelnus plėtojant kūno kultūrą ir sportą ne kartą apdovanotas medaliais, jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio kūno kultūros ir sporto darbuotojo garbės vardas, SSRS kūno kultūros ir sporto žymūno ženklas, kiti apdovanojimai.
V. Variakojo sporto laimėjimai, sumanumas ir nuoširdumas dirbant su vaikais, aktyvi visuomeninė veikla ir šiandien yra pavyzdys pedagogams, ugdantiems naują sportininkų kartą.
(Duomenis iš archyvo surinko Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus pavaduotojas A. Mykolaitis).
