„Viltys buvo didesnės nei pasiekti rezultatai. Bet neteisinga būtų šią olimpiadą vertinti neigiamai“, – teigė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, trečiadienį sukvietusi žiniasklaidos atstovus aptarti lietuvių pasirodymo olimpinėse žaidynėse.
Neskaičiuojant krepšinio rinktinės, iš 55 Rio de Žaneire pasirodžiusių Lietuvos olimpiečių daugiau nei pusė – 29 – neįvykdė jiems prieš žaidynes keltų tikslų.
Sunku ką nors prikišti medalius pelniusiems irkluotojams Sauliui Ritteriui ir Mindaugui Griškoniui, Donatai Vištartaitei ir Mildai Valčiukaitei, sunkiaatlečiui Aurimui Didžbaliui, o ypač – bronzą iškovojusiems baidarininkams Aurimui Lankui ir Edvinui Ramanauskui, kuriems tebuvo planuojamos 5-10 vietos.
Nepaisant to, valstybių įskaitoje Lietuva užėmė 64-ą vietą – žemiau finišuota tik 1996 metais Atlantoje, kai teko tenkintis vieninteliu medaliu ir 71-a pozicija.
Vien dalyvavimas Rio de Žaneiro žaidynėse LTOK atsiėjo brangiausiai istorijoje – 1,6 mln. eurų. 2,5 milijono skirta individualių sporto šakų atletų pasirengimui, dar 290 tūkstančių – krepšinio rinktinei. Neminint milijonų, valstybės išleistų olimpiečių rengimui. Ar pinigai panaudoti efektyviai?
„LTOK prie pasirengimo prisideda savo lėšomis ir koordinuoja lėšų panaudojimą, bet jo nekontroliuoja. Dėl nepasiteisinusių lūkesčių turėtų išvadas daryti LOSC ir federacijos. Nėra nesėkmių, yra pamokos. Jas reikia panaudoti rengiantis kitoms olimpinėms žaidynėms“, – sakė LTOK prezidentė.
Ji pripažino, kad LTOK patvirtinti tikslai sportininkams žaidynėse dažnu atveju buvo pernelyg optimistiniai. Bet dėl to, pasak D. Gudzinevičiūtės, taip pat atsakingas LOSC ir užduotis siūlančios federacijos.
„Federacijos, prognozuodamos rezultatus, galbūt pervertina galimybes. Negaliu atsakyti, kiek tikslai buvo logiški. Juos tvirtiname ne mes, o ekspertų komisija, kuriai vadovauja LOSC vadovas. Taip, pasirodymas nebuvo tobulas. Bet jeigu visi lūkesčiai būtų išsipildę, turėtume geriausią rezultatą istorijoje. Dabar reikia analizuoti, kodėl nepavyko“, – kalbėjo LTOK vadovė.
Rezultatų planavimas prieš olimpines žaidynes tėra formalumas – iškeltų lūkesčių atitikimas tikrovei neturi jokios įtakos nei atskirų sportininkų, nei federacijų finansavimui.
Galbūt savo galimybes pastarosios pasvertų kruopščiau, jei sistema veiktų priešingai – panašiai kaip Didžiojoje Britanijoje ar Vokietijoje?
„Sportininkų užimtas vietas nulemia ir nuo jų nepriklausančios aplinkybės – burtai, išoriniai faktoriai kaip penkiakovės žirgai. Nemanau, kad tai rimta idėja“, – prieštaravo D. Gudzinevičiūtė.
LTOK prezidentė nesutiko ir atskleisti, kuris lietuvių nusivylimas Rio de Žaneire jai pačiai buvo skaudžiausias.
„Neįvardinsiu sportinininkų, bet žmonės, kurie sėdėjo prie televizorių, patys labai gerai viską žino. Tikrai ne vienam sportininkui buvo skaudu, kad nepasiekė išsvajoto rezultato“, – sakė buvusi šaulė ir 2000 metų Sidnėjaus olimpinė čempionė.
Rio de Žaneire ašaras išties barstė ne vienas Lietuvos olimpietis. Tarp jų – ir čempionės titulo neapgynusi plaukikė R. Meilutytė.
Septinta vieta Rio de Žaneire iššaukė kritikos bangą, kliuvusią po Londono žaidynių liaupsintam jos treneriui iš Didžiosios Britanijos Jonui Ruddui.
Nepasitenkinimo specialisto darbu nebeslėpė nė Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) atstovai. O jos prezidentas Tomas Kučinskas viešai pridūrė, kad persikėlę į Plimutą gesti ėmė ir kiti šalies plaukikai: Mindaugas Sadauskas, Jūratė Ščerbinskaitė, Eva Gliožerytė.
Nors geriausia Lietuvos sportininke nekart pripažintos R. Meilutytės rezultatai palaipsniui prastėjo pastaruosius trejus metus, D. Gudzinevičiūtė nemano, kad J. Ruddas „tarkuojamas“ pelnytai.
„Tai nėra teisinga. Didžiulis spaudimas Rūtai buvo nulemtas ne tik dėl lūkesčių, bet ir dėl diskusijų viešojoje erdvėje. Mano manymu, kaltinimai treneriui dėl padarytų klaidų yra skuboti ir neprofesionalūs“, – pažymėjo LTOK prezidentė.
Tiesa, paklausta, kas R. Meilutytę turėtų treniruoti kitame olimpiniame cikle, ji nuo tiesaus atsakymo susilaikė.
„Tai – jos pačios sprendimas. Mes jam daryti įtakos negalime ir nesirengiame“, – teigė D. Gudzinevičiūtė.
Primename, kad Rio de Žaneire Lietuvos olimpinė rinktinė iškovojo vieną sidabro ir tris bronzos medalius, o į elitinius aštuntukus lietuviai pateko iš viso dešimt kartų.
Palyginimui, prieš ketverius metus Londone tai padaryti pavyko 17 kartų, o razinomis ant olimpinio pyrago virto du aukso, vienas sidabro ir du bronzos apdovanojimai.
