Kaunietis Daugirdas Šemiotas tapo tik ketvirtuoju Lietuvos boksininku, iškovojusiu pasaulio čempionato medalį. Be to, Čikagoje (JAV) įvykusiose varžybose sporto mokyklos „Gaja“ ir klubo „Gongas“ auklėtinis pasiekė dar vieną išsvajotą tikslą – pelnė kelialapį į 2008 metų Pekino olimpines žaidynes.
Daugirdas Šemiotas (mėlyna apranga)
Vaikystėje išmėginęs plaukimą, karatė, krepšinį, lauko ir stalo tenisą, galiausiai, būdamas dvylikos, D. Šemiotas pateko bokso trenerio Viliaus Buikos globon. Simboliška, kad prireikė dar 12 metų, kol technišku kovos stiliumi išsiskiriantis Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) kineziterapijos magistrantūros studentas pratęsė planetos ringuose pasižymėjusių savo pirmtakų tradiciją.

- Daugirdai, ar pasaulio čempionate pasiekei tai, ko tikėjaisi?

- Taip. Labiausiai džiaugiuosi kelialapiu į Pekino olimpines žaidynes. Pagaliau išsipildė mano didžiausia svajonė. Apie olimpiadą galvojau ir prieš trejus metus, tačiau tada atrankos turnyre teisėjai sužlugdė mano lemiamą kovą ir aš į Atėnus nevažiavau. Todėl dabar rengiausi žūtbūtiniam iššūkiui. Kol kas nesusitaikau su tuo, kad man pasisekė. Atrodo, pasiboksavau eilinėse varžybose, laimėjau medalį…

- Kas pirmasis Tave pasveikino, kai laimėjai ketvirtfinalio kovą ir užsitikrinai apdovanojimą bei kelialapį į Pekiną?

- Iš Lietuvos paskambino treneris Vilius Buika. Emocingai pasikalbėjome… Gaila, kad jo nebuvo kartu su manimi. Be to, pasaulio čempionate dalyvavo dar du jo auklėtiniai – Marius Narkevičius ir Donatas Bondorovas. Mūsų trenerį atstojo vilnietis Vladimiras Bajevas – nuoširdus, geranoriškas ir patyręs bokso specialistas.

- Pusfinalyje Tavęs laukė Europos čempionas dagestanietis Arturas Beterbijevas, tačiau tu į ringą neišėjai. Interneto svetainėse pasipylė spėlionės – kad išsigandai Rusijos boksininko, pakliuvai į dopingo inspektorių rankas, apsinuodijai maistu. Kas atsitiko iš tikrųjų?

- Norėjau susigrumti su Beterbijevu, tačiau boksuotis kategoriškai neleido mūsų rinktinės gydytojas Raimundas Greičius. Kodėl? Per pirmąją kovą su Haičio atstovu Eli Augustanu praleidau stiprų smūgį į kepenis. Tokios atakos dažnokai baigiasi nokautais. Vos atgavau kvapą. Varžovas – fiziškai stiprus, tačiau jį nugalėjau aiškia persvara.

Aštuntfinalyje susitikau su Armėnijos boksininku, ketvirtfinalyje – su egiptiečiu. Abu mačus laimėjau, tačiau, net ir saugodamasis, jaučiau maudulį. Kai atėjo eilė rengtis kovai su Beterbijevu, gydytojas, apžiūrėdamas mane, stipriau paspaudė sužeistą šoną – skausmas nudiegė lyg žaibas.

Nusprendėme, kad nerizikuosime, juo labiau kad pagrindinis priešininko iš Rusijos ginklas – jėga. Pataikytų jis man į kepenis – viskas, čempionato pabaigtuvės būtų liūdnos.

- Ar tiesa, kad per prizininkų spaudos konferenciją A. Beterbijevas vos nesusikibo su uzbeku Abasu Atojevu, kuriam pralaimėjo finale?

- Aš sėdėjau šalia Rusijos boksininko. Kai korespondentai paprašė Atojevą pakomentuoti pergalingą kovą, Beterbijevas demonstratyviai atsigręžė į savo buvusį varžovą ir pro sukąstus dantis rusų kalba iššvokštė – „Nagi, pasakyk jiems tiesą, kaip mane įveikei, pasakyk tiesą!“ Uzbekas rūsčiai tylėjo nuleidęs galvą, o rusas, gniauždamas kumščius, dar kartą suriaumojo – „Pasakyk tiesą!“

Pasimuistęs Atojevas sumurmėjo: „Labai norėjau laimėti ir laimėjau.“ Iš tiesų, Atojevas finale buvo pranašesnis tik pirmąjį raundą, kituose Beterbijevas jį blaškė po visą ringą, tačiau teisėjai kažkodėl pergalę trijų taškų persvara skyrė uzbekui.

- Tavęs arbitrai neskriaudė?

- Šį kartą, regis, ne. Net ketvirtfinalyje, kai su egiptiečiu Ramadanu Yasseru tris raundus kapojomės taškas po taško, teisėjų palankumo, atrodo, nejautė nei jis, nei aš. Paskutinį kartą teisėjavimo košmarą patyriau pernai Europos čempionate Bulgarijoje. Ten jau po pirmojo raundo buvo galima lažintis, kad laimės tas, kuris tuo metu pirmaudavo.

- Boksuodamasis su R. Yasseru žinojai, kaip klostosi rezultatas. Nesinervinai, kai, prasidėjus lemiamam – ketvirtajam - raundui, egiptietis pirmavo 9:8? Juk po nesėkmės būtum likęs ir be medalio, ir be olimpinio kelialapio.

- Psichologinė įtampa, neslėpsiu, varžė lyg antrankiai, bet nepanikavau. Akimirką šmėkštelėjo mintis, kad nereikia karščiuotis ir viskas bus gerai. Šaltas protas padėjo ir paskutinį raundą laimėjau sausai - 10:0.

- Rusijos komandos vyriausiasis treneris, olimpinis čempionas Aleksandras Lebziakas apgailestavo, kad šiame pasaulio čempionate nedalyvavo kubiečiai. Jo teigimu, bet kokios bokso varžybos be Kubos atstovų – kaip futbolo pirmenybės be brazilų. Ką Tu apie tai manai?

- Gal ir gerai, kad kubiečiai neatvyko – ne tik man, bet ir patiems rusams būtų buvę gerokai sudėtingiau iškovoti olimpinius kelialapius (juokiasi). Vis dėlto ir be Kubos sportininkų čempionatas buvo aukšto lygio, nestigo staigmenų. Pavyzdžiui, net keturis medalius išsivežė kinai. Stebėjau daug kovų ir nė karto nepagalvojau, kad tas ar kitas boksininkas tik kaip turistas atvyko į Čikagą – visi gerai pasirengę, grūmėsi iš paskutiniųjų.

- Čempionato kovas stebėjo ir profesionalų legendos, tarp jų – nesenstantis Evanderis Holyfieldas, buvęs pasaulio čempionas pagal WBA, WBC ir IBF versijas Michaelas Spinksas. Gal varžybų arenoje teko susitikti su šiomis garsenybėmis?

- Girdėjome, kad Holyfieldas sukinėjasi VIP tribūnoje. Deja, aš jo nepastebėjau. Per atidarymo šventę Čikagos operos teatre visų šalių delegacijas pasveikino Muhammadas Ali. Jam pasirodžius balkone, dideliame ekrane pradėjo rodyti jo kovų fragmentus, salėje kilo didelis šurmulys – plojimai, šūksniai. Sunkiai vaikščiojantis Ali tik pamojavo ranka ir vos neiškrito iš ložės – paskutinę akimirką jį sugriebė palydovai.

- Kaip su komandos draugais leidote laisvalaikį?

- Jo beveik nebuvo. Į JAV atvykome iki varžybų likus maždaug savaitei, surengėme treniruočių stovyklą, todėl Čikagos priemiestyje, netoli Mičigano ežero, gyvenome įprastu režimu – pusryčiai, krosas, pietūs, poilsis, sparingo kovos su amerikiečiais, vėl poilsis. Sužaidėme krepšinio rungtynes su vietos lietuvių merginų komanda. Kai, ištraukus burtus, sužinojome varžovus, ne miesto įžymybės rūpėjo. Pasižvalgėme tik tada, kai baigėme varžybas.

- Ar patiko Čikaga?

- Yra į ką pažiūrėti, tačiau gyventi šioje šalyje nenorėčiau. Pirmiausiai dėl maisto. Jį pavadinčiau cheminiu. Neįsivaizduoju savęs Amerikoje be žemaitiškų blynų ir cepelinų. Nežinau, kodėl, tačiau tie mūsų vaikinai, kurie anksčiausiai baigė kovas, per likusias iki čempionato uždarymo dienas priaugo po kelis kilogramus, nors beveik kasdien valgėme vištieną.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Neseniai po rekonstrukcijos atidarytoje „Maximoje“ – sujudimas: evakuojami pirkėjai (146)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Artėja visiškas Saulės užtemimas: kaip į tai reaguos gyvybė Žemėje (59)

Veikiausiai girdėjote, kad rugpjūčio 21 dieną įvyks Saulės užtemimas. Tūkstančiai žmonių...

Šią savaitę orai nelepins: skėčio reikės beveik kasdien

Šią savaitę skėčių beveik nepaleisime iš rankų, ypač savaitės pradžioje. Antroje savaitės...

Vilniaus oro uosto tako remontas – tik pradžia (28)

Laiku baigtas Vilniaus oro uosto tako remontas buvo tik pradžia – per artimiausius kelerius metus...

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1216)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Šešis ne savo vaikus auginanti moteris: dabar apsisukti ir išeiti negaliu (6)

Pasibeldus į vieno iš „ SOS vaikų kaimo “ namelio duris, pirmasis mane lojimu pasitinka prie...

R. Valatka. Pagonišką nuotykių ilgesį aitrina nedegantys kumečių laiškai iš praeities (338)

Aksominis sezonas. Turėjo baigtis su Žoline. Bet nesibaigė. Užplūdusi šiluma ir akivaizdžiai...

Nematyta Anykščių pusė: daug netikėtų atradimų – vos per vieną dieną (33)

Anykščiai – miestas siurprizas. Tarp ežerų ir miškų įsikūręs nedidelis miestelis jau nuo...

Ar žinote, kuo gali baigtis per trumpos atostogos? (4)

Sakoma, dar­­bas iš bež­džio­nės pa­da­rė žmo­gų. O ką dar­bas be po­il­sio...

6 stiliaus patarimai moterims su didele krūtine (18)

Bičiulės su mažesne krūtine kas kartą varto akis, kai skundžiatės savo apvaliomis formomis? Jos...