„Šveicarijos maratonas prasidėjo 2010 metais. Idėja organizuoti tokį renginį kilo todėl, kad žmonės norintys sportuoti ir mylintys plaukimą vasarą negali lankytis baseinuose, nes jie uždaromi. Tad buvo sugalvota pramoga – maratonas. Visi entuziastai sumąstė varžybas organizuoti praplaukdami atitinkamą atstumą.

Lietuvoje plaukiami ir įskaitomi maratonai nuo 2 kilometrų ir šiek tiek daugiau. Į šį atstumą reikėtų žiūrėti pakankamai pagarbiai, kadangi mūsų oro sąlygos yra šaltesnės, vėsesniame vandenyje visi fiziologiniai procesai vyksta lėčiau, todėl ir medžiagų apykaitos yra sulėtintos, todėl sunkiau įveikti distanciją“ – aiškino Kauno plaukimo federacijos prezidentas, varžybų organizatorius ir krikštatėvis Arlandas Juodeška.

„Esu buvęs penkiakovininkas ir su šios sporto šakos atstovais palaikau ryšį. Kartą, besišnekučiuojant, Justinui Kinderiui kilo mintis, kad reikėtų išbandyti naują sporto rūšį – triatlą: šaudymas, plaukimas, bėgimas“, – pasakojo A.Juodeška.

Varžybų direktorius buvo šiuolaikinės penkiakovės olimpinių žaidynių prizininkas, daugkartinis pasaulio ir Europos čempionas Edvinas Krungolcas.

„Sugalvojome tokią avantiūrą. Bus pirmas bandymas. Nežinau, kaip pavyks, bet stengiamės Šveicarijos maratoną susieti su penkiakove. Triatlas yra praktikuojamas tarptautinės penkiakovės federacijos, vyksta jo pasaulio taurės varžybos. Pagalvojome – o kodėl to neišbandžius mums, nepasiūlius mėgėjams, išsiilgusiems kokių nors naujovių ir norintiems pabandyti įvairesnes sporto šakas nei vien plaukimą ar bėgimą? Dalyviai išbandys ne tik savo ištvermę, bet ir taiklumą, susikaupimą“, - apie Šveicarijos triatlo idėją prieš renginį kalbėjo E. Krungolcas.

„Šiemet yra tokia išskirtinė data. Birželio 24-ą, lygiai prieš 90 metų, įvyko pirmas lietuviškas maratonas, kurio metu praplauktos trys distancijos: 150 metrų, 300 metrų ir 1,5 kilometro. Dalyviai plaukė Kaune Nemunu nuo vadinamojo Žaliojo tilto. Tada buvo įsteigta Lietuvos plaukimo federacija“, - apie plaukimo maratono ištakas kalbėjo A. Juodeška.

Nežinia, koks oras buvo anuomet, tačiau šiemet tikrai nekvepėjo vasara ir šiluma. Nepaisant to, prie tvenkinio, kurio dugną raižo vandeningoji Varpė, kairysis Neries intakas, susirinko virš 40 įvairaus amžiaus plaukimo entuziastų iš Lietuvos ir Rusijos.
Visi dalyviai, atsižvelgiant į metus, buvo suskirstyti į šešias amžiaus grupes: I gr. – 16 ir jaunesni, II gr. -  17-24, III gr. – 25-34, IV gr. – 35-44, V gr. – 45-54, VI gr. – 55-64.
Pažymint 90 metų datą, plaukikai įveikė tokio paties atstumo distancijas.

Kaip bebūtų keista, oro sąlygos tokios niūrokos, tačiau vandens temperatūra šįkart buvo šiltesnė. Oro temperatūra aštuntą valandą ryte - tik 14 laipsnių šilumos, 11 valandą – 17 laipsnių, tačiau vandens temperatūra - 19-20 laipsnių. Plaukti nebuvo drastiška - kai oro ir vandens temperatūra maždaug lygi, tai žmogus geriau susikoncentruoja plaukimui.

Nors 1,5 km distancija stovintiems krante gal ir pasirodė ne tokia jau ir trumpa, tačiau plaukikų tai neatbaidė. Jau po beveik 25 minučių pirmas finišą kirto Jonas Zakarauskas (g. 1995) iš Kauno – 24:23,60 min. Nedaug nuo jo atsiliko ir Kristina Toločkaitė (g. 1995) iš Vilniaus (24:29,09). Paskutinis dalyvis šią distanciją įveikė per (48:31,28).

Smagu, kad maratone dalyvavo skirtingo amžiaus žmonės. Jauniausia plaukikė Deimantė Ivanauskaitė (g. 1999),  vyriausias – Vladas Vimbaras (g. 1927). Abu atvyko iš Kauno.

„Triatlas – neolimpinė sporto rūšis, kuriai paimtos paprastam eiliniam žmogui prieinamos rungtys iš penkiakovės. Kad būtų įdomiau, būtų kažkoks ryšys su penkiakove, kiekvienas nors kiek sportuojantis žmogus gali pabandyti tas rungtis. Padarėm norintiems tokią rungtį, visiems tarsi pramogėlę“, – apie triatlą kalbėjo šiuolaikinės penkiakovės treneris Egidijus Tindžiulis.

Šveicarijos pagrindinės mokyklos direktorės Danutės Suchockienės dėka, mokyklos salėje įsikūrė šaudykla. Joje pneumatiniu-lazeriniu pistoletu 10 m atstumu iki taikinio, 10 taiklių šūvių per 3 minutes savo jėgas galėjo išbandyti 3 merginos ir 9 vaikinai, užsiregistravę triatlo rungtims. Už kiekvieną netaiklų šūvį buvo skirta 10 sekundžių bauda. Išeikvojus 3 minučių normatyvinį laiką – 60 sekundžių.

Išsiaiškinus taikliausią sportininką, kuriuo šiemet tapo Paulius Aleksandravičius (g. 1989), buvo nustatytas plaukimo-bėgimo rungties eiliškumas, t.y., geriausias šaudymo rungties sportininkas startavo pirmas, antras startavo sportininkas po šaudymo rungties likęs antroje vietoje (atsilikimas skaičiuotas pagal baudos sekundžių skirtumą tarp aukščiau stovinčio sportininko po šaudymo rungties).

Plaukimo-bėgimo rungtyje dalyviai plaukė 100 metrų, išlipę į krantą apsiavę avalynę bėgo vieną ratą (1000 m) gražiomis miškingomis vietovėmis. Vėliau šias rungtis kartojo antrą kartą ir pasiekė finišą. Nepralenkiamas ir pirmasis pasiekęs finišą buvo tas pats P. Aleksandravičius.

Maratone nugalėtojai nustatyti vyrų ir moterų grupėse pagal amžiaus suskirstymą.

Medicinos mokslų daktaras, Šveicarijos bendruomenės pirmininkas Juozas Jokimas visiems dalyviams įteikė Šveicarijos Joninių plaukimo maratono įveikimo sertifikatus, nugalėtojams ir prizininkams -  diplomus ir medalius.

1–2 gr. pagal geriausią parodytą rezultatą nustatyti absoliutūs nugalėtojai. Jais tapo K. Toločkaitė ir J. Zakarauskas.

3-ioje ir kitose grupėse pagal geriausią parodytą rezultatą, remiantis Lietuvos plaukimo GRAND PRIX nuostatai, absoliučiais nugalėtojais tapo Birutė Statkevičienė ir Aleksandras Smirnovas.

„Net į galvą netelpa, kaip kaip čia buvo smagu. Visai nebuvo šalta plaukti, o čia tikrai sušilomi. Labai labai ačiū“, – taip savo ir visų susirinkusiųjų vardu dėkojo šventės dalyvė, buvusi plaukikė, pirma Lietuvos olimpietė, daugkartinė Lietuvos, Europos ir pasaulio plaukimo čempionė Birutė Statkevičienė.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)