Įvarčiai krito jau pirmajame kėlinyje, kurį „Utenos/Zarasų“ komanda laimėjo 2:0. Antrojo kėlinio paskutinę minutę aktyviai į kovą dėl čempionų titulą bandę grįžti „Ice Wind“ buvo pasiųsti į nokdauną – 3:0. „Utena/Zarasai“ sustoti neketino ir pelnė ketvirtąjį įvartį tik prasidėjus paskutiniam kėliniui. Vilniečiai sugebėjo įmušti paguodos įvartį, bet ir juo ilgai nesidžiaugė. Galutinis rezultatas – 5:1.

„Labai smagu, kad sezonas įvyko ir sėkmingai baigėsi. Tam tikrų organizacinių, vadybinių klaidelių būta, bet pirmame sezone to neįmanoma išvengti. Žmonės, organizuojantys šitą lygą labai rimtai į tai žiūri. Aš tikrai tikiu, kad ji taps visos Lietuvos mėgėjų lyga, plėsis ir daug komandų prisijungs prie mūsų, nes labai smagiai viskas vyksta ir juda į priekį“, – mano Vilniaus „Hockey Punks“ komandos narys Gabrielius Liaudanskas-Svaras.

Čempionų komandą sudarė aštuoni uteniškiai, po penkis Zarasų ir Naujosios Vilnios gyventojus. Komandos branduolys susiformavo Utenoje, ji faktiškai neturi rėmėjų ir gyvena iš verslininkų idėjos. Ekipos kapitonas, Gintautas Burneika, dar nespėjęs atsikvėpti po finalinio mačo, sakė, kad jų pergalę lėmė komandinis žaidimas.

„Komanda nėra jauna. Kiti stebisi mumis, nes neturime individualiai stiprių žaidėjų, bet laimime. Net Svaras klausė ar mes pralaimime kada nors“, – juokėsi G. Burneika.

„Utenos/Zarasų“ komanda – bene vyriausia čempionato dalyvė pagal žaidėjų amžiaus vidurkį. Joje žaidžia ir 67 metų sulaukęs Ivanas Viduto, kuris, pasak kapitono, tapo komandai pavyzdžiu: „Atėjo jis ir klausia ar priimsiu žaisti? Sakau: kaip aš galiu nepriimti tavęs? Jis rodo gerą pavyzdį, man pačiam jau yra 44 metai, o ekipos vidurkis apie 40 metų“.

Ekipoje rungtyniauja įvairių specialybių atstovai – nuo verslininkų ir statybininkų iki mašinų perpardavinėtojų. Praėjusiais metais komandoje, kuri rungtyniavo kituose čempionatuose ir dar nebuvo galutinai susiformavusi, rungtyniavo Kostas Gusevas. Jis šiais metais su Lietuvos U-18 ledo ritulio rinktine pasidabino pasaulio čempionato II diviziono A grupės aukso medaliais. Dabar jis žaidžia Sankt Peterburgo SKA (Rusija), o čempionų komandoje liko jo tėvas, Zarasų mero pavaduotojas Nikolajus Gusevas. Jis taip pat yra karatė šiotokan treneris ir turnyrų prizininkas.

Ekipa žiemos sezonu treniruojasi po keturis kartus per savaitę. Tai jie daro Utenoje, kur vietos meras pasirūpina aikštele. Tačiau vasarą, kai tenka važiuoti treniruotis į Vilnių, pratybų skaičius tesiekia 1-2 kartus per savaitę.

„Treniruotė vyksta 21 val. vakaro, tai namo grįžtame 1-2 val. nakties. Čia yra susirinkę geležiniai entuziastai, kurie nori žaisti. Kai kuriems į vieną pusę suvažinėti reikia 140 km, bet kas įsitraukia į ledo ritulį, tai tie negali nežaisti“, – sako G. Burneika, pats išbandęs krepšinį, futbolą, tenisą, jaunystėje tapęs daugiakovės čempionu, bet tikrąją aistrą pajuntantis ledinėse kovose.

Vilniečių „Hockey Punks“ šį sezoną liko ketvirtoje vietoje, mažajame finale pralaimėjusi kitai sostinės komandai „Meteoras“. Šis rezultatas „pankų“, kurie savo sudėtyje turėjo ne tik grupės „G&G Sindikato“ narius Svarą ir Andrių Glušakovą-Pushą, bet ir lėktuvo pilotą, kunigą, netenkina.

„Šiais metais užėmėme ketvirtą vietą ir tai nėra mums riba, negaliu pasakyti, kad pasiekėme tai ką norėjome – mes norėjome laimėti, nepavyko. Viską darysime ir visą vasarą praleisime prakaite ir treniruotėse, kad kitais metais būtume pirmi“, – sakė komandos kapitonas Svaras.

Tad ekipa tikrai varžysis ir kitais metais vyksiančiame antrajame LRML sezone, kuriame turėtų daugėti ir komandų skaičius. Šį sezoną jų buvo aštuonios.

Ledo ritulio fanas Svaras džiaugiasi, kad tokia lyga atsirado ir yra suteikiama galimybė visiems norintiems žaisti savo mėgiamą žaidimą.

„Žmonės, kurie tiesiog yra ledo ritulio mėgėjai, nelankę jokių mokyklų, gali turėti savo smagias varžybas, dalyvauti čempionate, jaustis rimtais ledo ritulininkais. Tai yra labai svarbu visam ledo ritulio vystymuisi. Galų gale ne visi vaikai, kurie lanko ledo ritulį, vėliau pateks į rinktines ir taps profesionalais. Kuriama ta erdvė, kur jie galės užsiimti savo mėgstamiausiu sportu“, – lygos nauda neabejoja G. Liaudanskas.

Pasak Svaro, į šią lygą galima pažvelgti labai plačiai, pagal tai, kokią naudą ji atneša. Jam smagu matyti, kad pastarųjų metų žmonių, propaguojančių ledo ritulį, darbas nenueina veltui ir žaidimas populiarėja.

„Ledo ritulys iš tikro populiarėja, atsiranda naujų komandų, ateina daug naujų žmonių žaisti. Turime ambicijų gal ne tapti sporto šaka numeris vienas, bet pasirungti bent dėl trečios vietos, o paskui žiūrėsime“, – šypsojosi Svaras.

Pagrindinis LRML organizatorius Marekas Mogilnickis yra sakęs, kad daugiausiai žmonių renkasi pasižiūrėti būtent „pankų“ varžybų, nes šie mėgsta pasimušti. Tačiau Svaras sako, kad tai tėra senas stereotipas.

„Tai daugiau stereotipas iš mūsų senų laikų, kai buvome pradedantieji ir trūko žaidybinių įgūdžių, kuriuos atsverdavo fiziniai veiksmai. Bet dabar komanda tikrai taip nežaidžia. Ta komanda, kuri vien mušasi kaip taisyklė nelaimi. Mes žaidžiame ledo ritulį toks, koks jis yra – kietas žaidimas“, – sakė Svaras.