Šis sportas dėl savo grožio vadinamas karališku užsiėmimu. Ir kaip bebūtų keista, pastaruoju metu jame dominuoja moterys.

Lazdijai greitu laiku taip pat žada tapti žirginio sporto Meka. Siekiant patenkinti kasmet didėjančius atvykstančių turistų poreikius, Lazdijų rajono savivaldybės iniciatyva, investavus daugiau kaip 3 mln. ES Regioninės plėtros fondo lėšų, Lazdijų hipodromas buvo modernizuotas ir pritaikytas kompleksiniam turizmo paslaugų teikimui.

Šiandien atsinaujinęs Lazdijų hipodromas atitinka visus techninius reikalavimus, keliamus tarptautinėms ristūnų žirgų lenktynėms organizuoti. Čia naujai įrengta 500 vietų žiūrovų tribūna, skirta patogiam vykstančių renginių stebėjimui, stoginė žirgams, pagalbinės patalpos, atnaujinti žirgų bėgimo (trasos ilgis 1400 m) ir pėsčiųjų takai, teisėjų bokštelis. Hipodromo komplekse įrengtas geoterminis šildymas, vandentiekio ir nuotekų, lietaus kanalizacijos tinklai, sutvarkytos automobilių stovėjimo aikštelės, aptverta 134 000 m2 bendra hipodromo teritorija. Belieka sulaukti koncesininko, kuris, tikimasi, dar įrengs čia arklides, konkūrų, žirgų apšilimo ir išjodinėjimo aikšteles, uždarą maniežą. Tokiu būdu hipodrome bus sudarytos idealios sąlygos treniruotis žirginio sporto entuziastams. Hipodrome bus rengiama nemažai rajoninio, respublikinio ir tarptautinio masto varžybų.

Žirgininkystės tradicijas Lazdijų rajone puoselėja Lazdijų žirgininkų klubas, Violetos Pliuskienės žirgynas, įsikūręs Krosnoje, Seirijų žirgynas bei Aštriosios Kirsnos dvaro žirgynas. Nemažas pulkas ir pavienių entuziastų, išsibarsčiusių po visą Lazdijų kraštą.

Neturi kada slankioti gatvėmis ar už kampo gerti alų

Aštriosios Kirsnos dvaro žirgyne ugdomi jaunieji Lazdijų sporto centro raiteliai, laimintys nemažai pergalių respublikinėse varžybose. Juos nuo 2005 metų treniruoja didelę šio darbo patirtį turintis treneris Gediminas Juknis.

,,Prieš aštuonerius metus teko vargti ir sportininkams, ir žirgams. Treniruotis ankštame manieže nebuvo sąlygų, todėl, net esant blogam orui, lauke braidėme purvą. Žirgai stovėjo aplūžusiose arklidėse. Tokios sąlygos buvo nepalankios ir sportininkams, ir žirgams“, - prisiminė žirginio sporto treniruočių pradžią G. Juknis.

Dabar žirgai Aštriosios Kirsnos dvare jau įsikūrę puikiose arklidėse. Sportininkams įrengtos persirengimo patalpos. Jie treniruojasi su 10 įvairių veislių žirgų. Kai kurie turi nuosavus žirgus. Tai – Raimonda Tamulionytė, Silvija Vievesytė, Rimantė Lasevičiūtė, Povilas Mikelskas. Tarp žirginio sporto entuziastų yra ne tik berniukų, bet ir nemažai mergaičių. Šiuo metu treniruotes lanko daugiau kaip 20 sportininkų, iš jų 6 suaugusieji. Visi jie myli žirgus ir yra šio sporto fanatikai – į treniruotes skuba nepaisydami šalčio ar lietaus, nebodami varvančios nosies ar perštinčios gerklės.

Žirginio sporto atstovai Tomas Jotautis, Rimantė Lasevičiūtė, Rusnė Rastenytė pateko tarp geriausių 2012 metų rajono sportininkų. Šiemet nemažai pergalių nuskynė Gintarė Tamulionytė, Rimantė Lasevičiūtė. Neseniai Jurbarke vykusiose varžybose ,,Dvaro eiklieji žirgai“ Rimantė iškovojo 2-ąją ir 4-ąją vietas.
Gerų rezultatų, kaip prognozavo treneris, ateityje pasieks ir dvylikametė Urtė Brunzaitė, kuri jau dabar laimi prizines vietas. Tėvai Urtei išnuomojo žirgą. Jei ir toliau jie skatins mergaitę užsiimti žirginiu sportu, sėkmė tikrai šypsosis. ,,Stokodami lėšų su sportininkais dalyvaujame kalendorinėse varžybose – čempionatuose, pirmenybėse. Treniruojamės kiekvieną dieną, o savaitgaliais arba ilsimės, arba rungtyniaujame“, - sakė G. Juknis.

Raiteliai, lankantys žirginio sporto užsiėmimus, sportuoja labai intensyviai, todėl, pasak G. Juknio, neturi kada slankioti gatvėmis ar už kampo gerti alų. Trenerio įsitikinimu, Sporto centro vykdomos veiklos dėka Lazdijuose yra mažas jaunimo nusikalstamumas. Taip pat moksleiviai, lankydami treniruotes, anot G. Juknio, išmoksta ne tik jodinėti, bet ir prižiūrėti žirgus, parengti juos varžyboms. Jie ateityje gali susikurti sau darbo vietą ar netgi nuosavą verslą. Akivaizdus to pavyzdys – Raimondo Tamulionio šeima iš Verstaminų. Už gerus žirgus gaunami dideli pinigai.. Bene didžiausia suma, už kurią buvo parduotas Edvardo Galos žirgas Totilas, buvo apie 10-15 milijonų eurų. Žirgų prižiūrėtojai taip pat labai paklausūs ne vienoje užsienio šalyje. Jose galima gauti gerai apmokamą darbą. Taigi žirginis sportas – ne tik hobis, pergalės, bet ir puiki investicija į ateitį. Juo gali užsiimti ir jauni, ir vyresni asmenys, kadangi nėra amžiaus cenzo. Žirginio sporto meistras – kaip geras vynas, kuo daugiau turi praktikos, tuo vertingesnis.

Be tėvų paramos sportas būtų neįkandamas

Nors Lazdijų sporto centras, trenerio teigimu, daugiau orientuojasi ugdyti moksleiviško amžiaus sportininkus, jis priimantis treniruotis ir suaugusius, jau mokslus baigusius jaunuolius. Žirginio sporto aistra užsikrėtęs lazdijietis Povilas Mikelskas, Mindaugas Jarmala sportuoja iki šiol ir pasiekia puikių rezultatų. Povilas, įsigijęs savo žirgą, šiemet laimėjo ypač daug pergalių. Atvirame Lietuvos uždarų patalpų konkūrų žiemos čempionatuose, vykusiuose Belmonte, Vilniuje, Joniškyje, I-oje mėgėjų grupėje užėmė tris antrąsias ir dvi pirmąsias vietas. Žiemą Belmonte vykusiose konkūrų varžybose P. Mikelskui pavyko nugalėti netgi dabartinę pasaulio čempionę Laurą Asadauskaitę. Sportinių šokių treneris Povilas Lapinskas, dar neseniai pradėjęs treniruotis, į Aštriąją Kirsną atvyksta net iš Druskininkų. Jis atvirame Lietuvos uždarų patalpų konkūrų žiemos čempionate šiemet dalyvavo 2-ąjame varžybų etape. ,,Meilė žirgui, noras sportuoti, nugali visas kliūtis – ir nemažus atstumus“, - teigė G. Juknis.

Visgi šis sportas reikalauja ir nemažai lėšų. Vaikai, lankantys sporto centrą, už treniruotes nemoka, bet tenka pinigų atseikėti už dalyvavimą varžybose. Nemažas būna startinis mokestis, reikia apsimokėti kelionės išlaidas, nes atskiru transportu yra gabenami žirgai ir pašarai. Kitu automobiliu važiuoja sportininkai. Visos išlaidos gula ant tėvų pečių. Jie duoda pinigų ne tik dalyvavimui varžybose, bet jų skiria ir raitelių aprangai – apsauginėms liemenėms, šalmams įsigyti, žirgų kanopų ir sveikatos priežiūrai, šienmaišiams. Be tėvų palaikymo šis sportas vaikams būtų neįkandamas. Labai džiugu, anot trenerio, kad žirginio sporto entuziastus remia ir rajono savivaldybė. Neseniai Vaizgakiemyje, Prienų rajone vyko Lietuvos vaikų žirginio sporto pirmenybės. Lazdijų rajono savivaldybė apmokėjo pusę sportininkų apgyvendinimo išlaidų.

Ateityje, pasak G. Juknio, žadama varžybų geografiją praplėsti ir į kaimynines šalis. Lenkijoje bei Latvijoje raiteliai jau rungtyniavo. ,,Norėtume nuvykti ir į Estiją. Tačiau susiduriame su apribojimais, mūsų jauni žirgai (juos ruošiame patys), todėl negalime .dalyvauti suaugusių žirgų varžybose. Taip pat dalyvaujant tarptautinėse varžybose, riekia turėti nemažai lėšų. Vien tik žirgo pasas kainuoja 800 litų. Didesnis ir starto mokestis, siekiantis 1000 litų. O kur dar žirgų gabenimo ir kitos išlaidos! Galbūt pavyks surasti rėmėjų, kurie palengvins mūsų naštą“, - dalijosi mintimis treneris.

Ant balno – jau pusę amžiaus

Pats G. Juknis žirgais susidomėjo būdamas dešimties metų. Jo tėvas buvo tarnautojas, kurį kilnodavo iš vieno miesto į kitą. ,,Iš Naujosios Akmenės atvykus gyventi į Žagarę, netoli mokyklos pamačiau žirgus, vėliau juos išvydau prajojančius pro mano namus. Labai susidomėjau ir panorau treniruotis. Subūriau grupę vaikų, tačiau treneris manęs nepriėmė. Buvau per mažas, negalėjau ant arklio balno uždėti...Visgi nenurimau ir savo svajonės neatsisakiau, vis įkyriai vaikščiojau į treniruotes kartu su savo surinkta grupe žirginio sporto entuziastų. Treneriui nebeliko ką daryti. Negi atstumsi tokį užsispyrusį, atkakliai savo tikslo siekiantį vaiką. Taigi savo atkaklumo dėka nuo 10 metų sėdžiu ant balno, galima sakyti jau pusę amžiaus“, - pasakojo G. Juknis, daug metų treniruojantis žirgus, kad jais saugiai galėtų jodinėti jo auklėtiniai. Tokiam darbui reikia daug kantrybės ir laiko.

„Dėkoju likimui, kad man teko garbė dirbti su draugišku Lazdijų sporto centro kolektyvu, kurio direktorius Anatolijus Mikutovskis neieško sau naudos, o nuoširdžiai rūpinasi jaunaisiais sportininkais“, - sakė G. Juknis.

Vienas žirgas, kuriuo Žagarėje jojo treneris, pateko į olimpines varžybas Pietų Korėjoje, Seule. Galbūt ir jam būtų nusišypsojusi tokia laimė, bet žirgą paėmė ir išvežė į kitą vietą. Tarybiniais laikais toks poelgis nieko nestebino. Per savo gyvenimą G. Juknis suspėjo padirbėti Rusijoje, Airijoje, tačiau galiausiai sugrįžo į Lietuvą ir visam laikui paniro į žirginį sportą. Tiesa, jam teko dirbti ir autoserviso direktoriumi, bet sėdėdamas šiltoje vietoje ir užsiauginęs pilvuką, pasak trenerio, vienąkart pamatė pro šalį jojančius raitelius. Suskaudus širdžiai suprato, kad jo vieta, nors ir gerai apmokama, tikrai ne čia.

„Paprasčiausiai pasiilgau arklio, jo protingų ir gerų akių“, - citavo Justiną Marcinkevičių G. Juknis. - Žirgai veikia kaip narkotikas, juos pažinus, vėliau negali be jų gyventi“

Trenerio namai – Ariogaloje, kur gyvena žmona, todėl, kai turi laisvo laiko, grįžta pas saviškius. Dukra įsikūrusi Kaune. Treneris džiaugiasi, kad žirginio sporto aistra užsikrėtusi ketverių metų anūkė, kuri labai domisi žirgais. Vyresniojo anūko galva „pramušta“ režisūra.

„Nors Aštriosios Kirsnos dvaro savininkai įdėjo didžiules pastangas žirginio sporto puoselėjimui, labai laukiame naujojo Lazdijų hipodromo koncesininko, kuris, tikimės, sukurs gerą bazę žirgų sportui. Joje galėsime mokytis ne tik konkūrų jojimo, bet ir trikovės, dailiojo jojimo. Čia atras vietą ir ristūnų žirgų bei lygiųjų rungtynių entuziastai. Visi turėsime puikias sąlygas sportuoti.

Tada mes sumažinsime išlaidas raitelių tėvams. Juk didžioji dalis sportininkų yra būtent iš Lazdijų miesto ir aplinkinių kaimų. Tėvams atkristų rūpestis vežioti vaikus į treniruotes, kurios vyksta darbo metu. Atvažiuoti į Aštriąją Kirsną sportininkams reikia apie 14 kilometrų, taigi sunaudojama nemažai degalų, sugaištamas laikas kelionei, kuris galėtų būti skirtas treniruotėms“, - teigė G. Juknis.

Jis su raiteliais pabuvojo varžybose Lenkijoje, prie Olštyno esančiame miestelyje, kur renginių metu uždaras maniežas yra apšildomas. Sportininkai galėjo rungtyniauti tik su marškinėliais trumpomis rankovėmis. „Pasvajojome, kaip būtų puiku turėti ir mums tokias sąlygas. Būtume laimingi, jei ši svajonė taptų realybe“, - sakė treneris.

Šiuo metu G. Juknis su jaunaisiais raiteliais rengiasi rugsėjo 21 dieną Lazdijų hipodrome šurmuliuosiančiai šventei „Lazdijų ruduo 2013“, per kurią vyks žirgų konkūrų bei lygiosios rungtynės. Trečiadienio vakarais Lazdijų sporto centro auklėtiniai hipodrome pratina žirgus prie naujojo tako.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)