„Įspūdžiai labai geri, dar prieš išvažiuojant į čempionatą stovyklose Lietuvoje jautėme, kad einame gera linkme. Be to, dauguma mūsų sportininkų jau turėjo tarptautinių varžybų patirties, ne kartą buvo įrodę savo potencialą. Pavyzdžiui, Laurynas Vaičikauskas jau 3 metus iš eilės buvo Europos čempionas: 2 kartus – jaunučių amžiaus grupėje ir kartą – jaunių. Taip pat prisijungė geri jaunesni sportininkai, atėję iš jaunučių“, – neslėpė dar prieš Europos čempionatą didelio apdovanojimų skaičiaus tikėjęsis A. Macijauskas.
Vis dėlto 6 aukso, 3 sidabro ir 6 bronzos medaliai tapo nedidele staigmena net jam.
„Šių metų laimėjimai kiek viršija mūsų vidurkį, dažniausiai laimėdavome 12-14 medalių,– kalbėjo treneris. – Labai džiugina, kad pagerėjo ne tik kiekybė, bet ir kokybė: iš 15 prizininkų net 6 – čempionai, o finaluose turėjome 8 sportininkus. Manau, šis čempionatas yra geriausias mūsų istorijoje.“
Svariausią indėlį į lietuvių kraitį įnešė Klaipėdos „Shodan“ klubas, kurio sportininkus treniruoja pernykštis pasaulio absoliučios svorio kategorijos čempionato trečiosios vietos laimėtojas Lukas Kubilius. Uostamiesčio sportininkai čempionais tapo net 4 kartus. Ant pirmojo prizininkų pakylos laiptelio „Shodan“ delegavo Moniką Tydikaitę, Moniką Ryžikovaitę, L. Vaičikauską ir Gytį Ruzgį.
Likusius du aukso medalius Lietuvai pelnė Marijampolės „Tornado“ klube Valiaus Rudžio treniruojama Raminta Makackaitė, tapusi čempione ir katos, ir kumitė rungtyse. Be to, ji buvo pripažinta ir techniškiausia merginų varžybų dalyve.
„R. Makackaitė gal nenustebino, bet nudžiugino. Ji stabiliai laimi varžybas Lietuvoje, atėjo branda, ką įrodė apdovanojimas už geriausią techniką, – svarstė A. Macijauskas. – Už katos rungtį rinktinėje yra atsakingas būtent V. Rudys, o Raminta su meistru treniuojasi kiekvieną dieną klube. Yra trenerio ir sportininko sinergija, ir tai iš karto matyti.“
Sportininkų, kurie laimėtų ir katos, ir kumitė varžybas Lietuva nematė senokai.
„Kai nuėjo ta karta, kurioje buvo Rita Pivoriūnaitė, buvome kiek praradę pozicijas katos rungtyje. Džiugu, kad atsirado tokia sportininkė kaip Raminta, kuri kartoja Ritos kelią. R. Pivoriūnaitė dalyvaudavo ir katos, ir kumitė rungtyse ir užimdavo pirmąsias vietas. Tai gana retas reiškinys, bet mes jį vėl turime“, – džiaugėsi treneris.
A. Macijauskas išskyrė ir du kitus Lietuvos rinktinės narius.
„Nustebino M. Tydikaitė, nes visas kovas laimėjo nokautais – techniškai ir gražiai susitvarkė su visomis varžovėmis. Taip pat labai patiko Osvaldas Balčius, tapęs svorio kategorijos iki 70 kg vicečempionu. Jis liko antras, bet prieš tai kovojo labai gerai. O. Balčius kovoja išskirtinai dideliu greičiu, tik finale pritrūko parako. Bet Osvaldas tikrai nustebino, tai žmogus su ugnimi. Juo labiau, kad per stovyklą jis buvo susilaužęs kojos pirštą ir net bijojo, kad teks praleisti čempionatą. Bet medikai apžiūrėjo ir pasakė, kad trauma nėra labai rimta. Tad O. Balčius tikrai pateisino lūkesčius“, – teigė Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris.
Kai tiek daug prizinių vietų, norėti ko nors daugiau sunku, bet vis dėlto lietuvių rezultatas galėjo būti ir dar geresnis.
„Sporte visi gauna tai, ko nusipelno. Tuo sportas ir įdomus, – tvirtino A. Macijauskas. – Gal galima buvo daugiau tikėtis iš Dovydo Lukaičio, kuris pusfinalyje dėl keleto neleistinų veiksmų gavo rimtą įspėjimą ir tai nulėmė jo pralaimėjimą. Potencialiai Dovydas gali būti ant aukščiausio laiptelio.“
Kalbėdamas apie ateitį treneris pateikė pasiūlymą visiems gausios Lietuvos kiokušin karatė bendruomenės treneriams.
„Gerų rezultatų pasiekia tie sportininkai, kurie yra iš gausių klubų, kur yra didelė vidinė konkurencija. Tai skatina tobulėjimą. Palinkėčiau Lietuvos treneriams daryti daugiau bendrų stovyklų, taip keistis patirtimi, treniruočių cikle panaudoti tą didelį Lietuvos jaunių potencialą“, – sakė A. Macijauskas.
