Pirmoji istorijoje

„Kai buvau maža, pasvajodavau apie olimpiadą, bet tik labai paviršutiniškai. Atrodė, kad tai tiesiog nerealu. Tačiau dabar labai džiugu pagalvojus, jog vaikystės svajos tapo realybe“, – DELFI sakė I. Januškevičiūtė.

Į Sočį kitų metų vasarį keliausiančios Lietuvos olimpinės rinktinės sąrašą jos pavardė papildė paskutinė. Olimpinį kelialapį vilnietė medžiojo jau antrą sezoną.

Tam, kad prasprūstų pro atrankos rėtį, I. Januškevičiūtė turėjo surinkti mažiau nei 140 Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) baudos balų, skaičiuojant penkių geriausių sportininkės rezultatų vidurkį. Baudos balai skiriami atsižvelgiant į kalnų slidininkės atsilikimą nuo varžybų lyderės.

Lietuvė jau pelnė teisę Sočyje startuoti slalomo rungtyje, bet tuo pasisotinti neketina. Iki sausio 20 d., kuomet baigsis kalnų slidinėjimo olimpinė atranka, I. Januškevičiūtė ruošiasi dalyvauti varžybose Švedijoje, Italijoje bei Slovakijoje, kur pamėgins įvykdyti olimpinį normatyvą ir slalomo milžino rungtyje.

Jei slidės klausys Lietuvos sportininkės, vien teisė Sočyje išbandyti save lenktyniaujant su planetos kalnų slidinėjimo žvaigždėmis Lindsey Vonn, Tina Maze ar Maria Hoefl-Riesch jai bus dviguba pergalė, kadangi iki šiol nė vienai Lietuvos kalnų slidininkei nebuvo pavykę patekti į olimpines žaidynės. Tuo labiau, kad vilnietės vaikystė prabėgo ne grūdinantis Alpių šlaituose, o braižant vingius ant Liepkalnio kalno, nuo kurio viršūnės iki papėdės slidininkai leidžiasi vos keliolika sekundžių.

Ieva Januškevičiūtė

Perspektyvą įžvelgė amerikietė

Ant slidžių I. Januškevičiūtė pirmą kartą užlipo anksčiau nei atsisėdo į mokyklos suolą. Kalnų slidinėjimo virusu vos penkerių sulaukusią Ievą užkrėtė jos tėtis Saulius, per atostogas išvežęs visą šeimą į Tatrus.

Vėliau slidinėjimu susidomėjusią dukrą S. Januškevičius atvedė pas sostinės klubo „Kalnų ereliai“ trenerę Jeniffer Virškus. Lietuvių kilmės amerikietė buvo subūrusi tris dešimtis vaikų, kuriuos Liepkalnio trasoje mokino kalnų slidinėjimo paslapčių. Būsimai olimpietei žiemos sportas patiko, būdama dvylikos metų ji kartu su klubo komanda pradėjo važinėti į varžybas Slovakijoje, Švedijoje.

„Kažkokių stebuklingų Ievos rezultatų tuo metu nebuvo, nes treniruojantis Lietuvoje jų pasiekti tiesiog neįmanoma. Bet trenerė sakydavo, jog gabiausiems jos vaikams gali nusišypsoti laimė. Mes, tėveliai, apie tai nė nesusimąstydavome. Ne dėl to leisdavome Ievą į treniruotes – tiesiog norėjome, kad vaikas būtų užsiėmęs, sportuotų“, – kalbėdamas su DELFI, prisiminė S. Januškevičius.

Vis dėlto jo atžala ėmė vis dažniau svečiuotis kalnuose užsienyje, o praėjusiais metais likimas I. Januškevičiūtei išties pametėjo dovanėlę – lietuvė buvo pakviesta dalyvauti pustrečio mėnesio trukmės FIS rengiamoje tarptautinėje treniruočių stovykloje.

Būtent tada pakvipo olimpinio kelialapio viltimi, kurią suuodė Lietuvos kalnų slidinėjimo federacija (LKSF).

„Federacija iš esmės Ievai ir iškėlė tokį tikslą pamačiusi, kad ji priartėjo prie normatyvo. Kaip sureagavau? Žinoma, anksčiau nelabai tuo tikėjau. Bet viltys po truputį vis augo, normatyvas artėjo, todėl kai Ievai galiausiai pavyko, didelės staigmenos man nebebuvo“, – pasakojo S. Januškevičius.

Rūpinasi italai

Pradėjusi taikytis į Sočį, I. Januškevičiūtė kalnų slidinėjimui ėmė skirti vis didesnį dėmesį. Praėjusį pavasarį Mykolo Biržiškos gimnazijos abiturientė nutarė neskubėti stoti į universitetą, kuriame planavo studijuoti kineziterapiją.

„Nusprendžiau, kad geriau būtų susikoncentruoti ties vienu dalyku. Slidinėjimo vieta mano gyvenime kuo toliau, tuo svarbesnė. Dabar nebeįsivaizduoju savęs be slidžių“, – paaiškino I. Januškevičiūtė.

„Tėveliai nevertė mesti sporto, bet reikia ir mokslo žiūrėti, nes iš kalnų slidinėjimo duonos vis tiek nevalgysi. Tačiau Ievos nespaudžiame: žmogus dar jaunas, turi galimybę sportuoti, todėl jos neskubiname“, – savo požiūrį išdėstė sportininkės tėtis.

Kalnų slidinėjimas išties nėra I. Januškevičiūtės pragyvenimo šaltinis, veikiau atvirkščiai. Išlaidos inventoriui, kelionėms, gyvenimui svetur daugiausiai gula ant slidininkės tėvų pečių. Tik po to, kai mergina LKSF pastangomis buvo įtraukta į Sočio žaidynių kandidatų sąrašą, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) pradėjo mokėti maistpinigius, o valstybė šiems metams skyrė beveik 5 tūkst. litų paramą. Tiek vargiai užtenka įsigyti tris poras slidžių, kurias I. Januškevičiūtė pakeičia per sezoną, arba porą kartų suvažinėti iki Alpių.

Šeimos biudžetą slegiančią naštą kiek palengvino Italijos Alpių kurorte Kronplatze įsikūrusi tarptautinė „Kronplatz racing center“ komanda, į savo gretas praėjusią vasarą priėmusi ir lietuvę. Slidinėjimo instruktoriaus iš Italijos Nicola Paulono patarimų I. Januškevičiūtė dabar klausosi kartu su Ukrainos, Rumunijos, Gruzijos, Latvijos, Graikijos, Izraelio ir net Brazilijos atstovais.

Kritikams turi kaip atsikirsti

Paskutinę vietą olimpiniame Sočio eksprese užėmusiai lietuvei oficialiai nėra iškelta jokių uždavinių. S. Januškevičiaus nuomone, jo dukra galėtų pretenduoti į panašias pozicijas kaip kitas olimpinėse žaidynėse debiutuosiantis kalnų slidininkas Rokas Zaveckas, kuriam planuojamos 40-60 vietos.

Ieva Januškevičiūtė
„Aukščiau bambos neiššoksi. Būsime apatinėje lentelės dalyje, nebent daug sportininkių nebaigtų distancijos. Stebuklų nebus, nes daugelyje šalių kalnų slidinėjimo lygis yra aukštesnis. Tradicijos iš dangaus nenukrenta, jas reikia augti, o mes esame pionieriai“, – svarstė vyriškis, dirbantis IT specialistu.

„Kalnų slidinėjime vietas labai sunku prognozuoti. Man svarbiausia yra pasirodyti pagal galimybes, pademonstruoti geriausią formą, nepadaryti klaidų“, – apie tikslus olimpinėje trasoje atsiliepė pati I. Januškevičiūtė.

Ar sportininkės šeima pasiruošusi negatyvių atsiliepimų lavinai, kuri veikiausiai pasipils, jei lietuvei Sočyje nepasiseks?

„Tie, kurie sportuoja patys, žino, ką reiškia laimėti ir pralaimėti, supranta, kad visada kažkas gali būti už tave stipresnis. Negali sporte visi būti pirmi. Greičiausiai žmonės, kurie iš mūsų šaiposi, patys nesportuoja ir nieko nesupranta arba yra per daug išlepę. Jeigu lietuviai pirmaus kalnų slidinėjime, tai ką tada austrams daryti? – samprotavo S. Januškevičius, pats dalyvaujantis dviračių mėgėjų lenktynėse. – Taip pat pastebėjau, kad žmonės pyksta dėl to, neva švaistomi biudžeto pinigai. Atseit, koks tikslas sportininkus vežti į tą olimpiadą, jei jie liks paskutiniai. Bet juk pinigai lygiai taip pat išleidžiami nesportuojantiems žmonėms gydyti ar nieko neveikiančių pašalpoms.“

Ant slidžių – ir jaunesnioji sesuo

Pastaraisiais metais visos Januškevičių mintys sukosi apie Sočio žaidynes. Šeimos galva prisipažįsta nežinantis, kiek ilgai dukrai pakaks ryžto ir galimybių tęsti sportinę karjerą olimpiniam šurmuliui nurimus.

„Jei išeis treniruotis su italų komanda ir kitais metais, Ieva dar žada sportuoti. Sunku pasakyti, kaip ten bus, mokintis irgi reikia. O mokslus ir keliones po kalnus sunku suderinti“, – pastebėjo S. Januškevičius.

Tiesa, buvusiai „Kalnų erelių“ klubo auklėtinei entuziazmo netrūksta.

„Jei viskas klosis gerai, norėčiau ir toliau sportuoti. Tai priklausys nuo daug ko: ar pavyks išvengti traumų, kaip gerės rezultatai, kiek laiko galėsiu praleisti kalnuose.

Suprantu, kad lietuviai neturi šansų tapti profesionaliais kalnų slidininkais. Bet galbūt tai, ką aš dabar darau, ateityje suteiks daugiau galimybių kalnų slidinėjimui Lietuvoje vystytis kaip sporto šakai ir išugdyti stipresnių sportininkų“, – į ateitį žvelgė olimpietė.

Viena tokių sportininkių galbūt jau auga. 13-metė Ievos sesuo Urtė žiemą taip pat įsispiria slides ir treniruojasi Liepkalnio trasoje, taip pat Druskininkuose.

Primename, kad Sočio olimpinės žaidynės vyks vasario 7-23 dienomis. Per nepriklausomos Lietuvos istoriją žiemos olimpiadose yra dalyvavę du šalies kalnų slidininkai: JAV lietuvis Linas Vaitkus 1998 metais Nagane greitojo nusileidimo rungtyje užėmė 25-ą vietą, o Vitalijus Rumiancevas buvo 44-as slalome Turine (2006 metais) ir 59-as slalome milžine Vankuveryje (2010 metais).

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (37)