Ambasadorius atskleidžia, kad dar vaikystėje atrastas užsiėmimas ne tik lavina ir praplečia akiratį, bet praverčia ir diplomatinėje tarnyboje.

– Kaip ir kada atradote golfą?

– Golfas mane lydi nuo mažens, nes augau golfo žaidėjų šeimoje. Kai buvau vaikas, maniau, kad visos šeimos žaidžia šį žaidimą, tačiau iš tikrųjų Ispanijoje tuo metu mažai kas domėjosi šia sporto šaka.

Mano tėvas apskritai buvo didelis sporto mėgėjas – ir slidinėjo, ir medžiojo, ir tenisą žaidė. Tačiau kartą slidinėjant nutiko nelaimingas atsitikimas, po kurio jis nebegalėjo aktyviai sportuoti. Gyvendamas JAV, artėjant keturiasdešimtmečiui, jis netikėtai atrado golfą. Greitai golfas įtraukė ir mano mamą, kuri taip pat mėgo sportuoti, buvo labai gera plaukikė. Mama greitai tapo nacionalinės Ispanijos golfo rinktinės nare.

– Tad taip ir prasidėjo jūsų pažintis su golfu?

– Mane dar mažą išmokė žaisti golfą, tačiau paauglystėje šį sportą mečiau, nes nė vienas iš mano draugų tuomet jo nežaidė. Nenorėjau išsiskirti iš minios. Vėliau išvažiavau studijuoti į kitą miestą. Grįžęs namo, kartais golfą pažaisdavau su mama – tai buvo mano būdas praleisti daugiau laiko su ja.

Vėl į golfą įsitraukiau tik tada, kai man buvo daugiau nei trisdešimt metų. Tuo metu gyvenau Briuselyje ir žaidžiau su savo tėvo senomis lazdomis. Varžiausi su pradedančiais žaidėjais, greitai supratau, kad tai puikus savaitgalio praleidimo būdas, tad įsigijau naujas lazdas.

Dar vėliau mane išsiuntė dirbti į Australiją, o kadangi ši šalis yra tikras golfo rojus, Australijoje šis sportas tapo mano pagrindiniu hobiu.

– Ar golfas lengvai suderinamas su diplomato darbu?

– Diplomatijos ir verslo pasaulyje golfas traktuojamas skirtingai, priklausomai nuo regiono. Kai ėjau diplomatinę tarnybą Australijoje ir į šalį atvykdavo aukšto rango pareigūnai iš Azijos, aš būdavau prašomas susitikti su jais golfo lauke. Yra tekę pasivaržyti su Filipinų Prezidentu.

Taigi Azijos šalyse gebėjimas žaisti šį žaidimą yra labai vertinamas. Šis žaidimas padeda megzti naudingus kontaktus.

Tuo tarpu Europoje sklando pokštas, kad jeigu turi labai daug laiko golfui, tai greičiausiai nesi labai geras valstybės tarnautojas (juokiasi).

– Žinoma, Jums jau teko žaisti golfą ir Lietuvoje. Kokie įspūdžiai apsilankius mūsų golfo aikštynuose?

– Jūsų golfo sezonas tęsiasi labai ilgai – jis ilgesnis nei Skandinavijoje, kur golfas labai populiarus. Atvykęs į Lietuvą rugpjūtį, galvojau, kad reikia suskubti pažaisti golfą, kol vis dar vasara. Tačiau ji tęsėsi ir tęsėsi. O vėliau atėjo gražus ruduo. Pernai savo golfo sezoną uždariau tik lapkritį. Be to, jūs turite gerų specialistų, kurie sugeba prižiūrėti golfo laukus. Tai yra itin svarbu, kadangi jūsų šalyje būna šaltos žiemos. Dar vienas privalumas – Lietuvoje golfą galima žaisti labai patogiai, nes aikštynai nėra perpildyti.

Pastebiu, kad lietuviai vis labiau susidomi šiuo sportu. Žaidžia jį tiek čia, Lietuvoje, tiek atostogaudami svetur. Nemažai jų važiuoja į Ispaniją. Taip pat yra nemažai vaikų, kurie žaidžia golfą nuo pat mažens ir jau yra tapę labai talentingais žaidėjais. Mačiau daug berniukų ir mergaičių, progresuojančių fantastišku tempu.

Lietuvos golfo laukus aplanko daug užsieniečių – neseniai buvau sutikęs žaidėjų grupę iš Italijos. Golfo turizmas yra puikus būdas pritraukti turistus į tuos užmiesčio ir gamtos kampelius, kur jie paprastai nesilankytų.

– Ispanija – futbolo šalis, o Lietuvoje antrąja religija laikomas krepšinis. Kaip temperamentingieji ispanai prisijaukino golfą ir, kaip manote, kokios šio sporto perspektyvos Lietuvoje?

– Žodis „sportas“ yra klaidinantis, nes reiškia ir tai, kokią sporto šaką žmonės išbando savo kailiu, ir tai, kokias varžybas mėgsta stebėti per televizorių. Aistringiausi sirgaliai neretai yra tie, kurie to sporto net nėra išbandę – jiems sportas asocijuojasi su draugais, alumi ir televizoriumi. Golfas niekada negalėtų pakeisti krepšinio, nes jame trūksta to kovos elemento. Golfas labiau gali būti palyginamas su aktyvia veikla gamtoje – kaip slidinėjimas ar ėjimas į kalnus. Nemažai sportininkų mano, kad golfas nėra tikras sportas, tačiau šio sporto vienas pilnas žaidimas trunka net keturias valandas. Juk retas žaidėjas keturias valandas tiesiog vaikščiotų po miestą ar užmiestį.

Nemažai metų Ispanija galėjo pasigirti geriausiais golfo žaidėjais kontinentinėje Europoje. Įdomu, kaip tai įvyko, kad šeštajame dešimtmetyje turėdami mažiau žaidėjų nei Prancūzijoje išsiauginome ne vieną golfo talentą. Daug iš jų kilę iš mano gimtojo miesto Santandero, pavyzdžiui, golfo Michaelu Jordanu vadinama devintojo dešimtmečio golfo legenda Severiano Ballesteros. Kai golfas Ispanijoje dar tik populiarėjo, sėmėmės žinių ir patirties iš Didžiosios Britanijos ir kvietėmės ekspertus. Dabar Lietuvoje stebiu atvykstant golfo žinovus iš Šiaurės šalių, kuriose golfas labai mėgstamas žaidimas.

Esu įsitikinęs, kad Lietuvoje daugės žmonių, kurie norės mėgautis golfu. Pradžia kiekvienam gali pasirodyti labai sunki, nes golfo lazda yra ilga, o kamuoliukas – mažas. Tačiau svarbu atsiminti, kad kiekvienas geras golfo žaidėjas kažkada buvo blogas žaidėjas. Tai lyg naujos užsienio kalbos mokinimasis. Na gal išskyrus lietuvių kalbą, nes ją išmokti yra kur kas sudėtingiau nei žaisti golfą (juokiasi).

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją