Galėjo patys išsirinkti vietą sektoriui
„Šis stadionas mano antraisiais namais buvo daugiau nei 20 metų, kasdien praleisdavau čia po šešias valandas. Ryte su vyriausiu sūnumi Martynu nuėjome pasižiūrėti, kaip jis atrodo dabar. Galiu pasakyti, kad tokiame nuostabiame sektoriuje Vilniuje man dar nėra tekę treniruotis“, – džiaugėsi disko metikas Virgilijus Alekna.
Įvertinti naujo pagrindinės sostinės lengvaatlečių bazės veido trečiadienį atėjo ne tik 42-ejų veteranas, bet ir šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė, penkiakovininkai Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir Justinas Kinderis, sporto federacijų vadovai.
Vienintelio miesto stadiono, tinkamo lengvosios atletikos treniruotėms, vartai sportininkams buvo užverti daugiau nei pusantrų metų. 2012-ųjų lapkritį pradėta rekonstrukcija turėjo finišuoti dar pernai birželį, bet užsitęsė dėl ginčų su rangovais.
A. Palšytė neabejoja, kad priverstinė pertrauka, kuomet be namų likę Vilniaus lengvaatlečiai sportavo kas kaip išmano, bent iš dalies nulėmė pastaraisiais metais smukusius rezultatus tarptautinėje arenoje.
„Visiems buvo labai liūdna, kad stadionas uždarytas. Galbūt dėl to, kad neturėjome gerų sąlygų ruoštis, pernai daug kam ir pritrūko to centimetro ar sekundės pasaulio čempionate Maskvoje arba vykdant pirmenybių normatyvus. Gal ir aš iš Europos jaunimo čempionato būčiau parvežusi ne sidabrą, o auksą“, – svarstė 21-erių olimpietė, praėjusią vasarą radusi prieglobstį keliolika kilometrų nuo miesto centro nutolusios Balsių pagrindinės mokyklos stadionėlyje.
Užtat dabar A. Palšytė turės tokias sąlygas, kokių pageidavo: vykstant „Vingio“ stadiono rekonstrukcijai lengvaatletė su trenere Tatjana Krasauskiene galėjo pačios išsirinkti, kurioje vietoje turėtų būti įrengtas šuolių į aukštį sektorius.
Futbolo vejai pinigų gali nelikti
Kaip ir anksčiau, stadione bus tik šeši bėgimo takeliai – įrengti daugiau paprasčiausiai trūksta erdvės. Todėl tarptautinės varžybos didžiausiame Vilniaus parke ir toliau negalės būti rengiamos.
Kuomet premjeras Algirdas Butkevičius trečiadienį kirpo simbolinę juostelę atidarydamas atsinaujinusį stadioną, jame dar vyko darbai: dėl pastarosiomis dienomis pliaupusio lietaus nespėta nubraižyti visų linijų.
Tikrasis krikštas rekonstruoto „Vingio“ stadiono laukia liepos 10 d., kuomet čia vyks Lietuvos jaunių čempionatas.
Bet iki to laiko sporto bazės aikšte spės pasinaudoti Dainų šventės dalyviai, repetuosiantys savo pasirodymus.
Anksčiau „Vingio“ stadiono aikštė tarnavo ir sostinės futbolo mėgėjams. Tačiau jiems naujos vejos veikiausiai dar teks laukti ilgai.
Rekonstrukcija buvo padalinta į du etapus, o antrasis planuojamas 2015-2016 metais. Jo metu už 2,1 mln. litų ketinama renovuoti gerokai apleistus teniso kortus, greta įrengti treniruoklių aikštelę po atviru dangumi, aptverti bazę nauja tvora ir prijungti ją prie miesto vandentiekio. Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC), valdančio stadioną, direktorius Linas Tubelis negalėjo pasakyti, ar pinigų užteks ir aikštės vejos atnaujinimui.
Pirmo rekonstrukcijos etapo metu 1960-aisiais pastatytame stadione pakeista bėgimo takų danga, įrengti nauji atskirų rungčių sektoriai, renovuotos administracinės patalpos, įrengti inžineriniai tinklai, tribūnose sumontuota 2 tūkst. plastikinių kėdžių.
Darbai valstybės biudžetui atsiėjo 3,5 mln. litų vietoje planuotų 2,65 milijonų. L. Tubelio teigimu, kainą išaugino pirminiame projekte nenumatytos aplinkos tvarkymo išlaidos.
Beje, vykdant antrą rekonstrukcijos etapą „Vingio“ stadiono uždaryti neplanuojama, todėl lengvaatlečiams ieškoti laikinų priebėgų nebeprireiks.
