Europos lengvosios atletikos čempionate Olandijoje šeštadienį moterų septynkovininkių varžybos baigėsi 800 metrų bėgimo rungtimi, tačiau joje itin nepasisekė 36-erių metų Lietuvos atstovei Austrai Skujytei, kuri patyrė traumą ir nefinišavo.
© A.Pliadžio nuotr.

Galutinėje įskaitoje lietuvė su 5245 taškais liko keturiolikta ir neiškovojo kelialapio į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes.

Auksą laimėjo olandė Anouk Vetter (6626 tšk.), sidabrą – prancūzė Antoinette Naną Djimou (6458 tšk.), bronzą – austrė Ivona Dadič (6408 tšk.).

A. Skujytė: norėjosi garbingai baigti varžybas

Šypsenos iš A. Skujytės neatima niekas. Net ir subliuškus olimpinei svajonei bei nebaigus septynkovės varžybų lietuvė spaudos zonoje pasirodė su šypsena veide. Šeštoje vietoje prieš paskutinę rungtį žengusi A. Skujytė bėgdama 800 m sustojo neįveikusi nė ketvirčio distancijos bei susigriebė už blauzdos. Sportininkė, nors ir šlubčiodama, pati paliko stadioną.

„To dar betrūko, kad su neštuvais išneštų“, – juokavo 36-erių lengvaatletė.

– Gana greitai startavai 800 m bėgime, tačiau po 150 m sustojai. Kas atsitiko?

– Stipriai sutraukė blauzdą. Kai apšilau, pasidariau su kedais pagreitėjimą ir užsidėjau startukus. Aišku, nemažai mes ten pralaukėme, kol į trasą išleido... Stadione dariau vieną pagreitėjimą ir toks nelabai „fainas“ jausmas buvo. Visą dieną su Achilu kankinausi, tai galvojau, kad išsibėgsiu. Pradėjau bėgti, viskas buvo gerai, bet po to pajaučiau nedidelį skausmą.

Po pirmo dūrio buvo toks „ką daryti?“, o po antro viskas buvo aišku – reikėjo stoti, nes maniau, kad nepabėgsiu. Lyg ir nerimta priežastis, bet bėgti negali. Ir ne taip, kad su neštuvais išneštų, galvojau „to dar betrūko“, tai paršlubuosiu kaip nors.

– Ar po atmesto protesto dar buvo motyvacijos kovoti dėl kuo aukštesnės vietos Europos čempionate?

– Buvau šešta ir žinojau, kad yra gerai bėgančių sportininkių, tad paskutinė rungtis gal ir numestų į septintą vietą ar aštuntą. Bet Europoje aštuntukas vis šis tas. Norėjosi tiesiog garbingai baigti varžybas. Anksčiau atrodydavo, jei kas nepasiseka, gal ir gali nebaigti. Norisi, kad visi sudalyvautų iki galo. Žinoma, jei trauma, tai kitas dalykas nei tas, kai bėgti gali, bet nebėgi. Man tai yra nesuprantama.

– Atrodo, kad nuotaika nėra labai nėra sugadinta...

– Jau po ieties metimo žinojau, kad normatyvo nepadarysiu ir į TOP32 (tiek septynkovininkių gali dalyvauti olimpinėse žaidynėse) taip pat nepateksiu. Dabar dar blauzdą sutraukė, tai neaišku, ar išvis iki olimpiados atsigaučiau. Buvo mintis, kad reikia leisti sau bėgti greitai ir finišas bus sunkus, bet baigėsi taip...

– Baigti karjeros tokiu būdu turbūt taip pat nesinorėtų...

– Pasižiūri į pasą ir galvoji, ar tikrai man to reikia, bet iš kitos pusės, tokiame ieties metime jau matau, kad galiu. Ten šiek tiek nepasisekė, gal tikrai ta ietis nusileido plokščia, negaliu ginčytis, nes pati nemačiau. Bet ateina jau tokių rezultatų, kurie yra arti to, ką galėdavau seniau. Jei olimpinės žaidynės būtų po metų, man tai būtų idealesnis variantas. Kitos olimpiados kaip sportininkė jau tikrai nesulauksiu, bet galvoju... gal dar metus (juokiasi).

DELFI primena, kad priešpaskutinė, ieties metimo rungtis, baigėsi, lietuvių manymu, šiurkščia klaida. Tarp lyderių žengianti A. Skujytė pirmu bandymu numetė 45,75 m, antrasis buvo neįskaitytas, o trečiu metimu ietis nusileido už 51 m žymos. Vis dėlto teisėjai traktavo, kad ietis žemę pasiekė ne pagal taisykles – esą stadiono veją pirmiau palietė antrasis ieties galas – todėl metimo neįskaitė.

Lietuvos delegacija iškart po rungties pateikė protestą. Peržiūrėjus metimo įrašą pastebėta teisėjų klaida, nes ietis vis tik prieš pat žemę į ją pasisuko priekine konstrukcijos dalimi.

„Aikštėje teisėjams labai sunku matyti, kuria dalimi nusileidžia ietis. Kai Austra išmetė ietį, ją truputį „užspaudė“, o tokia ietis lekia priekine dalimi viršuje. Ties 50 m žyma ji pradėjo tiesintis ir prie pat žemės nusileido priekiu. Ietis net nučiuožė 6-7 metrus į priekį, o jei ietis leistųsi priešingu galu, ji nečiuožtų“, – paaiškino Teresė Nekrošaitė.

Ji kartu su A. Skujytės vyru Valdu Grigaliūnu bei vyriausiuoju rinktinės treneriu organizatoriams pateikė net tris protestus. Kadangi įraše galima įžvelgti, kad A. Skujytės mesta ietis vis tik nusileido priekine konstrukcijos dalimi, buvo tikėtasi, jog kuris nors lietuvių protestas bus patvirtintas. Visgi teisėjų komisija visas lietuvių pretenzijas atmetė ir rezultatus paliko galioti.

L. Jasiūnaitė: man tik 21-eri, tad bus dar tų finalų

21-erių Lietuvos lengvaatletė Liveta Jasiūnaitė Amsterdamo Olimpinį stadioną paliko nuleista galva. Į moterų ieties metimo rungties finalą prasibrovusi lietuvė turėjo kur kas didesnius lūkesčius, tačiau liko 12-a.

Pirmu bandymu L. Jasiūnaitė numetė 53,41 m, geriausiu antru – 53,94 m, o trečiu – 52,49 m. Per kvalifikaciją tinkamos ieties neradusi sportininkė šįkart su tokia problema nesusidūrė ir teigia, kad koją pakišo nugaros skausmai bei patirties stoka.

„Ietį kaip ir radau, bet prieš pat startą, antrame laukiamajame kambaryje, pajaučiau nugarą, tai gal dar tas darė įtakos. Be to, ne kiekvieną dieną dalyvauju su tokiomis konkurentėmis ir tokiame stadione, – sakė žavinga lietuvaitė. – Džiaugiuosi 12 vieta, nes man dar tik 21-eri ir tikrai bus tų finalų.“

L. Jasiūnaitė asmeninį rekordą pasiekė šį sezoną – 61,32 m. Nors olimpinio normatyvo (62,00 m) lietuvė neįvykdė, tačiau viltis startuoti Rio de Žaneire dar neužgęsta. Sportininkė į olimpiadą gali patekti pagal geriausius dvejų metų rezultatus.

„Būtų smagu vykti į Rio, galėčiau daugiau save realizuoti tokio rango varžybose. Jei pateksiu, viską darysiu, kad atsigriebčiau ten“, – šyptelėjo L. Jasiūnaitė.

Europos čempione sensacingai tapo baltarusė Tatjana Kaladovič (66,34 m), aplenkusi vokietę Lindą Stahl (65,25 m) ir kroatę Sarą Kolak (63,50 m). Pasaulio rekordininkė čekė Barbora Špotakova liko tik penkta (62,66 m).

Į Rio nepatekusi A. Skujytė: kitos olimpiados kaip sportininkė jau tikrai nesulauksiu
© A.Pliadžio nuotr.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Artėjančio rudens prognozė: šalnos ir šalčiai – dar rugsėjį (42)

Rugsėjį jau galime sulaukti šalnų ir šalčių, tiesa, bent sniego tikimybė, laimei, išlieka...

T. Janonis. „Valstiečiai“, apsidairykite, kas vyksta jums už nugaros (10)

Valdantiesiems šokinėjant iš laimės, kad pavyko pradėti urėdijų reformą, urėdai laiko...

Lietuviai vėl atakuoja Kremliaus propagandos ruporus: priminė Rusijai nemalonius faktus (446)

Rugpjūčio 23-oji Lietuvoje minima kaip Juodojo kaspino diena , prisimenant 1939 m. rugpjūčio...

ES piliečiai Jungtinėje Karalystėje priblokšti: gavo įspėjimą apie deportaciją (18)

Aukštas pareigas užimanti Londono Queen Mary universiteto istorikė Dr. Eva Johanna Holmberg...

Prezidento rinkimai: centro dešinėje prognozuojama tikra mėsmalė (21)

Centro dešinėje, kuriai sąlyginai galima priskirti liberalių ir konservatyvių politinių jėgų...

A. Užkalnis. Baikime beprotybę dėl mokyklų (154)

Jūs tik pažiūrėkite, kas darosi kiekvienais metais šalyje, artėjant rugsėjo pirmajai. Ant...

Kelionių planuotojai įspėja apie esminius „Wizzair“ pasikeitimus (21)

Pigių skrydžių bendrovei „ Wizzair “ nuo rugpjūčio 15 d. pakeitus savo taisykles, vien tik...

Kirpėjos verdiktas: po atostogų neprižiūrėtus plaukus teks nurėžti

Maloniai šildanti saulė , plaukus kedenantis lengvas vėjas, maudynės atviruose vandens...

Gydytojas rezidentas atvirai: kas paverčia gydytojus cinikais, ligoniais ir emigrantais (73)

Tai yra atviras laiškas, skirtas Lietuvos visuomenei, Kauno gyventojams, LR Vyriausybei ir Sveikatos...

Plagiato skandalas: J. Statkevičius prašo visuomenės padėti rasti iš jo vardo uždirbančius sukčius (17)

Dizaineris Juozas Statkevičius jau kelias savaites bando išsiaiškinti sukčius, besikraunančius...