Pirmą kartą Europos pirmenybėse Lietuvos pulo meistrai pasirodė 1999 metais ir su pertraukomis jose dalyvavo iki 2006 metų. Tuomet Lietuvos narystė Europos pulo federacijoje (EPBF) buvo sustabdyta dėl nesumokėtų nario mokesčių.
Į tarptautinę pulo šeimą Lietuvos atstovai grįžo tik 2011-ais, atsiskyrę nuo Lietuvos biliardo federacijos (LBF) ir įkūrę LPF.
„Anksčiau ilgą laiką dirbome po LBF vėliava, bet ateina laikas „išaugtas kelnes“ pakeisti. Tai ir padarėme 2010 metais, kai LBF pulo sekcija atskilo ir buvo įkurta LPF. Šiuo metu stengiamės nesipykti ir bendradarbiauti su kolegomis iš LBF, kurie labiau orientuojasi į snukerio ir piramidės žaidimų vystymą. 2011 metais LPF gavo laikino nario statusą EPBF organizacijoje, o kitąmet jau tikimės tapti visateisiais EPBF nariais“, – vingiuotą Lietuvos pulo istoriją prisiminė T. Brikmanis.
Į tarptautinę areną lietuviai sugrįžo pernai, o šiemet surinkę gausesnę nei kada nors anksčiau delegaciją tikisi prasiskverbti bent tarp žemyno pulo vidutiniokų.
Balandžio 10-20 dienomis Slovėnijos kurorte Portorože vyksiančiame Europos čempionate dalyvaus Agnė Jarušauskaitė, Simona Milišauskaitė, Marius Šiaudkulis, Leonas Mončiunskas, Henrikas Strolis ir Marius Ganusauskas.
Merginoms, kurios jėgas bandys ir komandinėse varžybose, keliamas tikslas patekti tarp 16-os geriausių žaidėjų, vyrai, kuriems teks susidurti su didesne konkurencija, nusitaikę į 16-32 vietas. Iš viso turnyre dalyvaus maždaug 200 žaidėjų.
Anot T. Brikmanio, sunku pasakyti, kurie iš Lietuvos atstovų turi daugiausiai galimybių įvykdyti iškeltus tikslus, kadangi jų pajėgumas gana panašus.
Madas pulo pasaulyje diktuoja Vakarų Europos šalys kaip Vokietija ar Švedija, tačiau pastaraisiais metais jas vis labiau vejasi lenkai, rusai. Baltijos valstybių atstovams taip pat yra pavykę užsikabinti Europos čempionatų apdovanojimus – tai net kelis kartus yra padarę estai. Tuo tarpu lietuviai iki šiol nepajėgdavo pakilti aukščiau 33-64 vietų.
Sportininkais Lietuvos pulo rinktinės nariai savęs nevadina, kadangi visiems jiems šis žaidimas yra hobis. Rinktinėje susibūrė įvairių profesijų atstovai: verslininkai, teisininkas, žurnalistė. Varžybų patirties jie semiasi žaisdami Baltijos pulo lygoje.
Nors pulas yra populiaresnė biliardo šaka nei, pavyzdžiui, snukeris (skaičiuojama, kad pasaulyje pulą žaidžia apie 3 mln. žaidėjų, tuo tarpu snukerį – maždaug pusė milijono), komerciniu aspektu pulas televizijų dėmesiu besimėgaujančiam savo „pusbroliui“ nusileidžia.
„Geriausi Europos pulo meistrai irgi nelabai gali išgyventi vien iš šio užsiėmimo – yra gal tik dešimtis pačių stipriausių žaidėjų, kurie be perstojo žaidžia turnyruose ir pragyvena iš laimėtų piniginių prizų ir rėmėjų lėšų“, – pasakojo T. Brikmanis.
Beje, LPF tik prieš pusantrų metų pavyko įtikinti Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, kad žodį „pulas“ galima vartoti lietuvių kalboje.
