Praėjusią savaitę tris dienas Vilniuje viešėjęs G. Kasparovas išvyko į Taliną (Estija), kuriame pastaraisiais metais lankosi reguliariai. Bent jau tiek, kiek leidžia bastūniškas kandidato į Tarptautinės šachmatų federacijos (FIDE) prezidentus ir Rusijos opozicijos aktyvisto gyvenimas.
„Turime Taline butą. Maskvoje pasisvečiuoti pas mamą negaliu, todėl išsirinkome vieną iš sostinių, esančių netoliese. Juk kažkur reikia susitikti, mamai ir taip tenka nemažai iškentėti“, – paaiškino buvęs pasaulio čempionas.
Su DELFI jis kalbėjosi viename Vilniaus senamiesčio viešbučių. G. Kasparovas nepamiršo: vos už kelių šimtų metrų nuo šios vietos prieš 30 metų jis įveikė Vasilijų Smyslovą kandidatų mače ir pirmąkart pelnė teisę sėsti prie vienos lentos su tuomečiu pasaulio čempionu Anatolijumi Karpovu.
Bet į Lietuvą garsiausias visų laikų šachmatininkas užsuko ne tam, kad pasidalintų sentimentaliais prisiminimais.
„Man kažkodėl neatrodo, kad dabar šachmatai čia tebėra tokie populiarūs kaip tais laikais. Galbūt tai reiškia, kad kažkas yra blogai“, – nuo istorijos prie nūdienos greitai peršoko G. Kasparovas.
Dabar jis – vėl kandidatas, metęs iššūkį beveik du dešimtmečius FIDE vadovaujančiam Kirsanui Iliumžinovui bei Kalmukijos milijonierių remiančiai Rusijai.
Interviu DELFI G. Kasparovas pasakojo apie namų darbus, kuriuos atliko prieš rugpjūtį Norvegijoje vyksiantį FIDE kongresą, bręstančią naują šachmatų erą ir slėpynes, kurias žaidžia Lietuvos federacija.
– Pasigirsta skundų, kad jūsų rinkiminė programa – nepakankamai išsami. Kokias išeitis siūlote šachmatų pasauliui? – DELFI paklausė kandidato į FIDE prezidentus
– Prieš kritikuojant mano programą reikia suprasti, kad mano priešininkas per 19 metų nesugebėjo išvis jokios programos pateikti. Šachmatai apimti stagnacijos. Po tiek metų valdžioje reikėtų parodyti kažkokius rezultatus, o jie, diplomatiškai kalbant, gana abejotini. Pateiksiu paprastą pavyzdį: FIDE nesugebėjo rasti rėmėjų net mačui dėl pasaulio čempiono titulo tarp Viswanathano Anando ir Magnuso Carlseno. Mes juk kalbame apie M. Carlseną – populiariausią šių dienų šachmatininką pasaulyje.
Manau, taip yra dėl to, jog K. Iliumžinovo vadovaujamos FIDE reputacija yra tokia prasta, kad jokia kompanija nenori turėti su ja reikalų. Aš tokiam mačui rėmėjų surasčiau per kelias savaites, juk tai – intriga, puiki istorija, Rytai prieš Vakarus. Bet jie paprasčiausiai nemoka parduoti net ir tokio gardėsio.
FIDE yra viena didžiausių sporto organizacijų pasaulyje, neturinti komercinių partnerių. K. Iliumžinovo partneriai – vyriausybės, oligarchai, bet jie nesuteikia stabilaus pagrindo vystymui. Aš turiu aiškią viziją, kaip elgtis su šachmatais, kaip panaudoti naujas technologijas, socialinius tinklus, kaip reorganizuoti FIDE ir užtikrinti, kad nacionalinės federacijos būtų valdomos be nurodymų iš viršaus.
– Jūsų kritikai nepamiršo, kad būdamas pasaulio čempionu sudavėte rimtą smūgį FIDE, nusprendęs įkurti atskirą organizaciją ir rengti alternatyvius mačus dėl planetos čempiono vardo. Dabar taikotės vadovauti federacijai, kurios pats vos nepaskandinote.
– Tai – šiek tiek nuvalkiota retorika. Niekas nenuskendo, federacija vis dar funkcionuoja. Daug kartų esu sakęs, kad sprendimas atsiskirti buvo klaida. Tai pripažinau gerokai anksčiau nei tapau kandidatu į FIDE prezidentus, todėl nereikėtų manęs kaltinti veidmainiavimu.
Nėra ko slėpti: nesutarimų su FIDE praeityje tikrai turėjau, bet mano kritika visada buvo nukreipta į organizacijos vadovybę. Man nepatiko jos pasyvi ir savanaudiška veikla. Man tai buvo kova už geresnę FIDE, geresnes sąlygas šachmatų populiarinimui. Dabar aš siūlau savo patirtį, reputaciją ir viziją, kad FIDE galėtų tapti tikra lydere šachmatų pasaulyje.
– Viešėdamas Vilniuje nebuvote pakviestas į Lietuvos šachmatų federaciją. Keistoka, tiesa?
– Deja, situacija Lietuvoje toli gražu nėra unikali. Daug keliauju po pasaulį ir matau, kad nacionalinės federacijos pasiskirstė į dvi grupes: vienos žvelgia į priekį, o kitoms svetima bet kokių pokyčių idėja. Pavyzdžiui, tarp tokių yra Meksika. Aš įdėjau labai daug pastangų šioje šalyje populiarindamas šachmatus, atidariau savo fondo filialą sostinėje Meksike. Tris dienas nuo ryto iki vakaro dalyvavau susitikimuose su valstybės vadovais, o Meksikos federacija tuo metu slėpėsi kažkur pakampėje. Kai kurios federacijos tiesiog vengia bet kokių kontaktų, kad tik išsaugotų senus savo ryšius.
Suprantu, kad požiūriai gali skirtis, tame nieko blogo nėra. Mane tik erzinas nenoras atvirai išsakyti savo poziciją. Lietuvos federacija tikrai galėjo pakviesti mane pasikalbėti. Jeigu ji nori remti mano priešininką – puiku, bet demokratiška organizacija turėtų bent jau išklausyti abi puses. Girdžiu kalbų, koks draugiškas K. Iliumžinovas yra Lietuvai, bet būtų labai įdomu sužinoti ir darbus, kurie buvo nuveikti per 19 metų. Man kažkodėl neatrodo, kad dabar šachmatai čia tebėra tokie populiarūs kaip 1984 metais, kai Vilniuje žaidžiau pretendentų mačą su V. Smyslovu. Galbūt tai reiškia, kad kažkas yra blogai.
– Kaip reaguotų Rusijos opozicija, jei Lietuva balsuotų už K. Iliumžinovą?
– Tai būtų ne visos Lietuvos, o labai konkrečių asmenų valia. Taip, man šiek tiek netikėta, kad susidūriau su tam tikromis problemomis Europoje, nors šiame žemyne aš ir pirmauju prieš K. Iliumžinovą didele persvara. Bet problema iškilo ne man, o pačiai valstybei, kurioje dar yra jėgų, sutinkančių išmainyti nacionalinį prestižą ir ilgalaikius tikslus į savo asmeninius interesus. Manau, balsavimas už Vladimiro Putino statytinį būtų laikomas įžeidimu. Tačiau aš vis tiek laimėsiu šiuos rinkimus.
– Taip pasitikite savimi, nors nugalėti K. Iliumžinovą turėsite žaisdamas juodosiomis figūromis ar netgi be karalienės?
– Ne, jūsų įspūdis – klaidingas. Šiuo metu mes tikrai pirmaujame. Laimime Europoje, Azijoje ir Afrikoje, o smarkiai atsiliekame tik Amerikoje. Labai svarbu pastebėti, kad pirmą kartą šių rinkimų istorijoje Europa suvienijo jėgas su kitais kontinentais. Manau, esame pakeliui į pergalę, nebent nutiktų kažkas baisaus.
– Pavyzdžiui, kaip nutiko Anatolijui Karpovui, kuris prieš ketverius metus rinkimų išvakarėse staiga neteko į K. Iliumžinovo stovyklą perėjusio arabų šalių bloko paramos?
– Lyginti šias dvi situacijas nėra teisinga. A. Karpovo rinkimų kampanija priklausė nuo finansinės paramos iš Rusijos, ji prasidėjo likus tik dešimčiai mėnesių iki FIDE kongreso. Aš savo kampaniją pradėjau gerokai anksčiau, keliavau po visą pasaulį, turiu penkis savo fondo filialus Niujorke, Briuselyje, Johanesburge, Singapūre ir Meksike, o mūsų finansinis užnugaris yra globalus. Be to, rinkimai vyks nebe Chanty Mansijske kaip prieš ketverius metus, o Norvegijoje, kuri remia mūsų poziciją.
Dalyvaudamas A. Karpovo kampanijoje išmokau daugybę naudingų dalykų, surinkau patirties, perpratau balsavimo mechanizmus, rinkėjų psichologiją. Dabar jaučiuosi kur kas tvirčiau nei anuomet.
– Bet K. Iliumžinovas gali paveikti rinkėjus ir finansiškai.
– Manau, kyšių reikšmė yra pervertinta. Balsavimas bus slaptas, o tokiu atveju kyšiai nėra efektyvi priemonė. Žmonės balsuos ne už tą, kuris davė pinigų, o palaikys tą, kuris pasiūlys ilgalaikę naudą. Jaučiu, kaip pasikeitė nuotaikos pasaulyje: žmonės jau reikalauja permainų.
– Vadinate savo konkurentą V. Putino statytiniu. Kodėl?
– Rinkiminė kova tarp mūsų tebevyksta vien dėl to, kad K. Iliumžinovą remia Rusijos ambasados visame pasaulyje. Nėra šalies, kur ambasada nebūtų pamėginusi įtikinti nacionalinės šachmatų federacijos balsuoti už K. Iliumžinovą. Jis pats net neslepia, kad yra Kremliaus agentas.
– Akivaizdu, kad išrinkus jus prezidentu, FIDE santykiai su Rusija taptų komplikuoti. Kaip įsivaizduojate ateitį be šalies, kuri pusę amžiaus buvo įtakingiausia šachmatų pasaulyje?
– Na ir kas? Kokia Rusijos įtaka šachmatams šiandien, jei nepavyksta surasti rėmėjų net mačui dėl pasaulio čempiono titulo? Balsavimas už K. Iliumžinovą reikštų paramą atstovui šalies, kuriai pritaikytos sankcijos. Be to, nemanau, kad Rusijos oligarchai vis dar nori remti K. Iliumžinovo operacijas. Aš su savimi atsivedu tarptautines korporacijas, Vakarų pasaulio ekonominį ir politinį palaikymą, ryšius Azijoje ir Afrikoje. Mano komanda šachmatų pasauliui siūlo visiškai naują dinamiką. Taip, Rusijos federacija yra viena didžiausių planetoje, bet nemanau, kad jos pozicija yra be galo svarbi.
Blogai, kai šachmatai koncentruojasi vienoje mažoje pasaulio dalyje. Viena esminių mano programos nuostatų – vystyti žaidimą kitose šalyse ir kontinentuose. Pavyzdžiui, rugpjūtį rinksime ne tik FIDE prezidentą, bet ir 2018 metų šachmatų olimpiados šeimininkus. K. Iliumžinovas palaiko Tbilisio kandidatūrą, o mano komanda – Keiptauną. Jei laimėtume, tai būtų pirmoji šachmatų olimpiada, surengta Afrikoje. Tokią žinią aš ir noriu pasiųsti: šachmatai turi tapti globaliu reiškiniu.
– Nemanote, kad šachmatų aukso amžius praėjo pirmiausia dėl to, jog šiuolaikinė visuomenė tiesiog yra pernelyg paviršutiniška šiam intelektualiam žaidimui?
– Būtent dėl tos priežasties mums reikia įtraukti šachmatus į mokyklines programas. Turime pasirūpinti, kad vaikai išmoktų mąstyti pačioje jaunystėje. Jei vaikus nuo šešerių iki devynerių metų amžiaus mokytume žaisti šachmatais, pasiektume puikių rezultatų.
– Išvykęs iš Rusijos siekėte ES valstybės pilietybės: pernai nesėkmingai prašėte Latvijos paso, šiemet tapote Kroatijos piliečiu. Kodėl kreipėtės būtent į šias šalis?
– Aišku, Estija galbūt būtų natūralesnis pasirinkimas, nes ten dabar turime savo štabą, bet ieškojau šalies, kuri leistų pasilikti ir rusišką pasą. Pateikiau prašymus dviejose valstybėse. Mano buvusi žmona – iš Latvijos, sūnus ten gyvena. Bet atsiliepė Kroatijos vyriausybė, ir jai esu nuoširdžiai dėkingas. Ji išgelbėjo mano rinkimų kampaniją, nes rusiškame pase man nebeužtektų laisvos vietos vizoms, o grįžti ir pasikeisti jo į naują neturiu jokių galimybių.
– Kadaise nugalėjote M. Carlseną, kai šiam tebuvo 13 metų. Kaip pasibaigtų jūsų dvikova dėl pasaulio čempiono titulo, jei abu būtumėte pačiame jėgų žydėjime?
– Būtų klaidinga šito klausti. Mes priklausome skirtingoms epochoms, esame kitokie žaidėjai. Jis mokėsi iš mano partijų, aš padėjau jam tapti tokiu didžiu, koks jis yra šiandien. O pats aš jau pasitraukiau iš šio verslo, žaidžiu tik parodomąsias partijas.
