Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vadovai sako, kad Donatos Rimšaitės kalbos apie mylimąjį, dėl kurio metė Lietuvą, jų neįtikina, o apie pasekmes sportininkei viskas buvo išaiškinta, kaip ir jos keltos finansinės sąlygos buvo išpildytos, todėl kaltinti ji esą gali tik save.
LTV „Savaitėje“ apie D. Rimšaitės istoriją žurnalistė Nemira Pumprickaitė kalbėjosi su LTOK prezidentu Artūru Poviliūnu.
Nemira Pumprickaitė (toliau - N. P.): - Ar tokio tikėjotės sprendimo?
Artūras Poviliūnas (toliau - A. P.): - Na, iš esmės tokio tikėjausi. Nes būtume nesuprasti, jeigu būtų kitoks sprendimas.
N. P. - O ar Jums tai buvo daugiau moralės klausimas, ar daugiau praktiškas, pragmatiškas požiūris, nes tai vis dėlto konkurentė mūsų sportininkėms ir, be to, ji nemažai valstybei kainavo?
A. P. - Man asmeniškai tai daugiau buvo moralės klausimas. Tačiau mūsų penkiakovininkė Asadauskaitė yra pasakiusi, kad jai geriau būtų laimėti, kai dalyvauja visos stipriausios, kad nebūtų kažkokių priekaištų, jog kažkas nedalyvavo ir pan. Bet, aišku, valstybė įdėjo į Rimšaitę didelius pinigus, todėl tokia nuoskauda yra. O ji metė viską ir pabėgo į Rusiją.
N. P. - Bet sportininkas yra žmogus, kuris turi teisę pats spręsti, ką jam su savimi daryti, kuriai šaliai atstovauti. Jeigu jis staiga sugalvoja, kad nenori šitai šaliai atstovauti, kur jis gimė, augo, kur pradėjo karjerą, tai lyg ir turėtumėm pažiūrėti į tai visiškai blaiviomis akimis ir sakyti: „gerai, rinkis pati“. Ar taip negalima?
A. P. - Šiaip galima, iš tiesų. Bet tas sprendimas, kuri priėmėme, yra ne politinis ar dar koks nors, o tai yra Olimpinės chartijos reglamentacija. Ji dalyvauja Rusijos rinktinėje pasaulio ir Europos čempionatuose, taurėse ir galės dalyvauti. Bet Olimpinė chartija sako, kad jeigu tu dalyvavai žemyno ar regioninėse varžybose ir ypač olimpinėse žaidynėse, tai po pilietybės priėmimo turi praeiti treji metai, ir tik tada tu gali dalyvauti olimpinėse žaidynėse už kitą šalį.
N. P. - Jeigu tokie žmonės rodė mūsų sportininkei dėmesį, netgi iš dabartinio [Rusijos] ministro pirmininko administracijos, jo dešinioji ranka, tai reiškia, kad tai jau buvo vos ne politinis klausimas?
A. P. - Iš tiesų, čia galima daug prisigalvoti, kad tai ir politinis klausimas. Tiesą pasakius, man buvo keletas skambučių iš Rusijos olimpinio komiteto administracijos su klausimais į ką geriau kreiptis –į Prezidentę ar į Ministrą Pirmininką? Tai aš sakiau, kad jie gali kreiptis ir į vieną, ir į kitą, bet vis tiek spręs LTOK generalinė asamblėja, nes mes jau taip buvome apsisprendę.
N. P. - Jeigu ji dabar negavo leidimo dalyvauti olimpinėse žaidynėse ir negalės pasirodyti Londone, kiek ji dar gali būti įdomi Rusijai?
A. P. - Sunku pasakyti. Čia labai geras ir taiklus klausimas. Kadangi pats pirmas skambutis iš Rusijos buvo su klausimu tik dėl olimpinių žaidynių, tai aš įsivaizduoju, kad ji Rusijai rūpėjo kaip potenciali olimpinių žaidynių prizininkė ar net nugalėtoja.
Net jos treneris Jurijus Moskvičiovas man yra sakęs, kad tai pati talentingiausia sportininkė, kokią jis iš viso yra matęs: su charakteriu, su dideliais gabumais. Ir kad ji laimėtų medalį olimpinėse žaidynėse, jis neturėjo jokių abejonių dar prieš Rimšaitei išvykstant.
N. P. - Visada kelias parveda atgal pas mamą, t. y., namo. Jeigu ji sugalvotų, kad vis dėlto tegu ta meilė lieka ten, viskas lieka ten, o ji važiuoja namo, ar Lietuva galėtų ją priimti atgal, vėl sudarytų sąlygas dirbti, treniruotis ir vėl atstovauti šaliai?
A. P. - Matote, čia vėl labai sudėtingas klausimas. Aš asmeniškai pasakyčiau – ne. Bet tai aš asmeniškai, o kaip nuspręstų mūsų kolegos iš Olimpinio komiteto, aš negaliu prognozuoti. Bet, kita vertus, atgauti Lietuvos pilietybę taip pat nėra taip lengva.
N. P. - Aš pradedu galvoti, kad Donata Rimšaitė gerokai susikomplikavo savo sportinę karjerą ir gal ne tik sportinę.
A. P. - Aš manau, kad ji susikomplikavo savo sportinę karjerą ir apskritai gyvenimišką karjerą. Aišku, laikas užgydo žaizdas.
N. P. - Po to, kai Donata Rimšaitė išvyko iš Lietuvos taip daug kam netikėtai, buvo pradėta kalbėti, kad neva bus parengtos sutartys tarp sportininko ir valstybės su tam tikrais įsiparegojimais. Ar tos sutartys yra parengtos, ar jos galioja?
A. P. - Aš tokių sutarčių nesu matęs, matyt, jos rengiamos, o kada jos bus parengtos, aš nežinau. Šiaip jau buvo toks sujudimas po Donatos Rimšaitės išvažiavimo į Maskvą, ir Sporto departamentas kėlė tą klausimą. Kokiam jis dabar lygmeny, aš negaliu pasakyti, nes aš nemačiau.