Šykštus moka du kartus
Nuo vilko ant meškos – taip A. Gudžiui kol kas klostosi olimpiniai metai.
Praėjusį gruodį į lengvosios atletikos sezono uždarymo šventę disko metikas atklibinkščiavo pasiremdamas ramentais.
„Ačiū Dievui, kad tai įvyko ne kovą ar balandį“, – žiūrėdamas į įtvaro saugomą kairiąją koją, tuomet guodėsi 2010 metų pasaulio ir 2013 metų Europos jaunimo čempionas.
Treniruotės metu jam lūžo padikaulis. Operacijos 25-erių sportininkas tąsyk atsisakė, nutaręs, kad turi pakankamai laiko pagyti iki Rio de Žaneiro žaidynių.
Bet nuo likimo A. Gudžius nepabėgo: balandžio pradžioje treniruodamasis atletas antrą kartą susilaužė tą patį kaulą ir buvo priverstas gultis ant chirurgo stalo.
Šįkart klausimas, ar vienas Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės lyderių spės pasveikti ir pasiruošti olimpiniam debiutui – kur kas keblesnis. O apmaudžiausia turėtų būti dėl to, kad operuoti pėdą A. Gudžiui ir jo treneriui buvo siūloma jau po pirmosios traumos.
Vyriausiojo rinktinės gydytojo nepaklausė
„Galbūt tikrai reikėjo operuoti iš karto – tuomet pasiruošti žaidynėms A. Gudžiui būtų likę daugiau laiko. Sunku pasakyti, kas būtų, jeigu būtų. Dabar belieka laukti“, – prisiminusi praėjusią žiemą, atsidūsta Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva.
Kryžkelėje A. Gudžius buvo atsidūręs dėl skirtingų Kauno klinikų specialistų, į kuriuos kreipėsi V. Kidykas, ir Lietuvos olimpinės rinktinės vyriausiojo gydytojo Daliaus Barkausko išvadų.
Pastarasis, diagnozavęs stresinį lūžį, siūlė nedelsiant operuoti disko metiko pėdą, sutvirtinant kaulą specialia plokštele.
„Man iškart pasirodė, kad tai – nuovargio lūžis. Mano asmeninė nuomonė buvo tokia, kad reikia netempti gumos ir iškart atlikti operaciją. Ją aš pasakiau, bet priversti žmogaus negali, jis pats pasirenka“, – DELFI pasakojo D. Barkauskas.
Stresinis lūžis skiriasi nuo paprasto tiek priežastimi – pakanka menko smūgio, mat prieš tai kaulas būna patyręs pernelyg dideles apkrovas ir praradęs atsparumo savybes, tiek sudėtingesniu gijimo procesu.
„Kitaip nei klasikinio lūžio atveju, dėl sutrikusios kaulo mitybos gijimas labai vangus, kyla komplikacijų pavojus. Todėl sporto medicinos praktikoje nustačius tokį atvejį pirmiausia mąstoma apie chirurginę intervenciją, nes taip sutaupoma laiko. Operacijos metu įvertinama kaulo būklė, įstatoma plokštelė, laikanti kaulo galus optimaliausioje padėtyje ir leidžianti išvengti mikrojudesių. Įtvaras, kad ir koks bebūtų, vis tiek nuo jų visiškai neapsaugo“, – aiškino D. Barkauskas.
Bet po A. Gudžiaus apžiūros buvo ir kitokių nuomonių, o sprendimo atsakomybė krito ant V. Kidyko pečių.
„Nuvežiau savo mokinį pas geriausius Kauno klinikų gydytojus, kurių specializacija – būtent pėdos lūžiai. Jie sakė, kad nereikia dėti jokio „geležiuko“. Suprantate, aš gerbiu D. Barkauską, gerbiu ir klinikų gydytojus. Ką man daryti? Treneris – ne medikas, nieko bendro su medicina jis neturi. Aš tik žinau, kad savaiminis gijimas – geriau nei intervencija. D. Barkauskui šioje situacijoje tiesiog reikėjo nebūti kukliu ir griežtai pasakyti: nekreipkite dėmesio į V. Kidyką, ką jis su savo daktarais išmano. Bet D. Barkauskas – ramus žmogus. Ir išėjo taip, kad dabar visiems apmaudu“, – apgailestavo disko metimo specialistas.
Skubėdamas į žaidynes vėl rizikuos?
Prieš antrą kartą susilaužydamas koją, A. Gudžius jau buvo pradėjęs rimtai ruoštis olimpiniam sezonui.
Tą disko metikas daro ir šiuo metu – tiek, kiek leidžia įtvaro saugoma pėda. Tad visiškai pasveikus pradėti nuo nulio jam nebereikės.
„Dabar Andrius mėto diską „nuo vienos kojos“, atlieka fizinius pratimus, dirba ties jėgos parametrais. Jeigu gydytojai leis nuo birželio pradžios treniruotis ant abiejų kojų, mano nuomone, į olimpines žaidynes Andrius garantuotai važiuos“, – viltingai vasaros laukia V. Kidykas.
Pasak jo, optimaliam rezultatui pasiekti reikalingi mažiausiai du mėnesiai darbo maksimaliais krūviais.
Olimpinį normatyvą (65 m) A. Gudžius įvykdė praėjusiais metais, tad jam svarbiausia – spėti pasveikti.
Papildomų sąlygų šiuo atveju nekelia ir LLAF. Nors norėdami patekti į šalies olimpinę rinktinę, lengvaatlečiai 2016 metais privalo pademonstruoti normatyvui artimą rezultatą, N. Medvedeva teigia, kad A. Gudžiui pakaktų grįžti į varžybas iki liepos 10 d., kai bus teikiama paraiška su olimpiečių sąrašu.
„Žinodami Andriaus situaciją, tikrai nedarysime spaudimo pasiekti kažkokį rezultatą. Jis – neeilinis sportininkas, turintis labai šviesią ateitį. Bus sveikas – važiuos į Rio, nebus – važiuoti negalės“, – DELFI aiškino LLAF generalinė sekretorė.
„Tikimės, kad Andrius pasveiks ir sustiprės laiku. Aš manau, kad birželio pabaigoje vyksiančiame Lietuvos čempionate jis jau dalyvaus. Mažai šansų, kad žaidynėse jis bus pačios geriausios formos, bet pasiruošti numesti 65-66 metrus laiko turėtų pakakti. Apie medalį nebegalvojame, bet aš manau, kad finale jis bus – tam reikėtų diską mesti bent 64 metrus“, – skaičiavo V. Kidykas.
Tačiau pernelyg skubėdamas grįžti į sektorių A. Gudžius vėl susidurs su klaidos rizika.
D. Barkausko prognozės – pesimistiškesnės. Anot jo, gydytis stresinį lūžį tenka mažiausiai tris ar keturis mėnesius.
„Jeigu A. Gudžius pradėtų treniruotis liepą, tai jau būtų labai gerai. Aš nekalbu apie grįžimą prie maksimalių krūvių. Tik nuėmus įtvarą iš karto pulti treniruotis negalima – reikia laipsniškai apkrauti koją, kad vėl neįvyktų katastrofa“, – lengvaatlečių įkarštį bandė vėsinti Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojas.
Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės vyks rugpjūčio 5-21 d. Kol kas jose startuoti galėtų 17 Lietuvos lengvaatlečių, įskaitant A. Gudžių.
