Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) inicijuota jam priklausančio Lietuvos olimpinio sporto centro (LOSC) reforma sukėlė nemažą audrą šalies sporto pasaulyje.
Bronius Vyšniauskas
© DELFI / Tomas Vinickas

„Grėsminga situacija Lietuvos sporte“. taip buvo pavadinta spaudos konferencija, į kurią žurnalistus pakvietė Lietuvos trenerių profesinės sąjungos vadovas Kastytis Pavilonis kartu su sunkiosios atletikos rinktinės vyriausiuoju treneriu Bronislavu Vyšniausku ir šalies irklavimo rinktinės vyriausiuoju treneriu Mykolu Masilioniu.

KKSD numatyti pokyčiai, pasak K. Pavilonio, sporto bendruomenei buvo staigmena. Anot jo, apie rengiamas permainas su treneriais tartasi ir diskutuota nebuvo, o apie naujoves jis pats sužinojęs likus dešimčiai dienų iki Naujųjų metų interneto platybėse.

„Saujelė sporto darbuotojų, kurie neatsižvelgdami į sporto bendruomenės nuomonę, slaptai pradėjo tą reorganizaciją. Pervažiavo per mus su buldozeriu – į mūsų nuomonę neatsižvelgė“, - rėžė sportinio ėjimo meistrus ugdantis specialistas.

Sausis prasidėjo, prasidėjo ir pasirengimas Tokijo olimpinėms žaidynėms, tačiau nauja tvarka treneriams kol kas kelia daugiau klausimų ir nerimo, negu atsakymų.

„Šiandien dar neaiškus nei finansavimas, nei tolesni mūsų veiklos principai“, - sakė K. Povilonis.

„Po pustrečio mėnesio prasideda Europos čempionatas, o mes neturime dar nė vieno cento. Kaip išvežti komandą?“, - retoriškai klausė B. Vyšniauskas.

Pokyčiai – esminiai

Nuo sausio 1 d. LOSC, KKSD sprendimu, visiškai perėmė aukščiausius sportinius rezultatus Europos ir pasaulio čempionatuose, olimpinėse žaidynėse pasiekusių individualių sporto šakų Lietuvos atletų pasirengimą olimpinėms žaidynėms.

Komentuodamas šį sprendimą KKSD generalinis direktorius Edis Urbanavičius dar prieš Naujuosius sakė, jog tokie pasikeitimai buvo būtini, kad būtų pilnai aišku, kas yra atsakingas už sportininkų pasirengimą.

„Iki šiol sportininkų pasirengimo olimpinėms žaidynėms procese dalyvavo įvairios organizacijos - LOSC, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK), federacijos ir savivaldybės. Visos jos buvo atsakingos už tam tikras pasirengimo proceso dalis, visos jos sklandžiam proceso įgyvendinimui skyrė tam tikrus finansinius išteklius. Galbūt tai ir nebuvo labai ydinga sistema, tačiau didžiausias jos trūkumas buvo tas, kad galiausiai būdavo neaišku, kas turi prisiimti atsakomybę už olimpiečių pasirengimą ir jų rezultatus.

Naujoji sistema įneš aiškumo. Aukščiausius sportinius rezultatus Europos ir pasaulio čempionatuose, olimpinėse žaidynėse pasiekusių sportininkų pasirengimą žaidynėms visiškai finansuos LOSC valstybės biudžeto lėšomis, o sportininkams ir jų komandų nariams teliks tinkamai susiplanuoti pasirengimą ir galvoti apie rezultatus ir pasirodymus varžybose“, - mano E. Urbanavičius.

Anot jo, LOSC finansuos visų Lietuvos olimpinės rinktinės narių - maždaug 60 žmonių - pasirengimą, o jų pasiruošimas, neskaitant trenerių, medikų paslaugų, valstybės stipendijų ar naudojimosi LOSC turima infrastruktūra, valstybei kasmet kainuos apie 1 mln. 200 tūkst. eurų.

Svarbi naujovė, kurią pabrėžia KKSD atstovai, yra ir ta, kad sportininkų treneriai, LOSC dirbę darbo sutarčių pagrindu, nuo šiol, jiems pageidaujant, su LOSC gali sudaryti kontraktus dėl darbo su konkrečiais sportininkais.

„Trenerius centrui siūlys konkrečios federacijos, atsižvelgdamos į sportininko nuomonę, o vėliau jau trenerio ir LOSC reikalas bus sutarti dėl konkrečių bendradarbiavimo formų ir sąlygų“, - teigė E. Urbanavičius.

Perspektyviausi, vadinami pamainos sportininkai, tiesiogiai LOSC nebefinansuojami, tačiau gali naudotis centro infrastruktūra ir inventoriumi.

„Į perspektyviausių grupę šiuo metu patenka maždaug 90 sportininkų. Federacijos turėtų rūpintis jų pasirengimo finansavimu ir ieškoti tam šaltinių. Galimybių aš tikrai matau. Pavyzdžiui, LTOK iki šiol kasmet LOSC skirdavo maždaug milijoną eurų. Nuo kitų metų šios sumos LOSC biudžete nebelieka, tad kodėl gi šiais pinigais nefinansuoti perspektyviausių jaunųjų sportininkų pasirengimo, šias lėšas tiesiogiai skiriant federacijoms. Tačiau čia jau olimpinio komiteto ir federacijų susitarimo dalykas“, - yra sakęs E. Urbanavičius.

Pasigenda bendradarbiavimo

Tuo tarpu treneriai įsitikinę, kad sumaištį finansavimo sistemoje įplieskė KKSD ir LTOK nesutarimai, nors pastaroji organizacija rengiant reformą ir nedalyvavo.

„Anksčiau finansavimas buvo kooperacijos būdu – KKSD, LTOK, LOSC. Gruodžio mėnesį jau mums daugmaž viskas būdavo aišku. Buvo rezultatai ir buvo medaliai. Kokios čia reformos? Gal reikia truputį modernizuoti, gal kažkur etatų sumažinti, kažkur pridėti. Bet dabar turime tokią situaciją, kad du pešasi, o trečias pralaimi. Treneriai ir sportininkai kenčia nuo to, kad LTOK ir KKSD neatranda sąlyčio taškų“, - teigė olimpinių žaidynių prizininko Aurimo Didžbalio treneris B. Vyšniauskas.

„Nesusikalbėjimas tarpusavyje dviejų institucijų, kurios turi finansines galimybes, verčia nerimauti“, - antrino K. Pavilonis.

„Nėra bendradarbiavimo tarp KKSD ir LTOK, nežinome, ką mums daryti toliau – nei pinigų, nei kažkokių kriterijų, kaip jaunus žmones remti. Trūksta tarpusavio bendradarbiavimo“, - įsitikinęs du medalių komplektus Rio de Žaneire iškovojusios Lietuvos irklavimo rinktinės vyriausiasis treneris M. Masilionis.

Pamaina be olimpiečių – kaip be rankų

Irkluotojų treneris M. Masilionis labiausiai sunerimęs dėl dviejų dalykų – dėl olimpiečiams numatytos sumos ir dėl to, kas ugdys olimpinę pamainą. Anot jo, treneriams pateikus pasirengimo planus, LOSC vadybininkai jau paskaičiavo, jog finansinis poreikis bus didesnis nei KKSD numatyta 1,2 mln. eurų suma.

Dėl to, M. Masilionio įsitikinimu, kentės sportininkų pasirengimas.

„Atsisakant tų kooperuotų lėšų, mums iškyla pavojus neturėti tokių rezultatų, kaip anksčiau, nes mūsų pasirengimas kažkur trumpės – gal mažės stovyklų, gal nevažiuosime irkluoti į šiltus kraštus, o daugiau praleisime laiko salėje. Mes taupysime, todėl negaliu garantuoti, kad bus pasiekti tokie rezultatai.“

Kitas dalykas – pamainos rengimas.

„KKSD lyg ir garantavo, kad LTOK skirs pinigų federacijoms ir mes taip rengsime jaunąją kartą. Bet jau sausio mėnuo, jokie pinigai neįplaukė į jokios federacijas, apskritai turbūt nėra jokių susitarimų tarpusavyje. Mes, pavyzdžiui, nuo sausio mėnesio turėtume išvažiuoti į aukštikalnes slidinėti, irkluoti. Šiuo metu mes negalime prijungti jaunosios kartos“, - sakė M. Masilionis.

„Pamaina turi eiti šalia olimpiečių, kad būtų tęstinumas. Treneriai mato, kas yra kur, - sakė K. Pavilonis, kuris čia įžvelgė ir anstesnėje Seimo valdančiojoje koalicijoje buvusios Darbo partijos kėslus. - Tos partijos uždavinys buvo nukreipti savo žmones į institucijas, kur skirstomi pinigai. Man teko susitikti su Vydu Gedvilu, su juo kalbėjomės. Jis sakė, kad nors ir nesutinkame, pertvarkos bus. Manau, jog ši situacija tebesitęsia dar nuo 2012 metų LTOK prezidento rinkimų. Darbo partija siekė valdyti piniginius srautus, daryti įtaką LTOK“, - sąmokslo teorijas dėstė Lietuvos trenerių profesinės sąjungos pirmininkas.

Lietuvos sunkios atletikos tėvu vadinamas B. Vyšniauskas piktinosi, kad valstybei nebefinansuojant olimpinės pamainos, jo auklėtiniams bus sudėtinga kovoti dėl olimpinių kelialapių.

„Man baisu darosi: finansavimas bus skirtas tik dviems sportininkams, o pas mus atranka į olimpines žaidynes vyksta komandinė. Man reikia vežti pilną komandą, olimpinį kelialapį iškovosime tik tada, jeigu pasaulio čempionate ji užims ne žemesnę kaip 24 vietą“, - savo sporto šakos specifiką dėstė treneris.

Jis taip pat pastebėjo, kad nors krizė, kuri buvo apkarpiusi Lietuvos biudžetą, o kartu ir Lietuvos sporto finansavimą, seniai baigėsi, pinigų sportininkams niekas taip ir nepridėjo.

„Pekino olimpinėms žaidynėms pasirengti buvo skirta 1,5 mln eurų. Praėjo 10 metų, buvo ir krizė, mes iš jos išėjome, bet sportas neišėjo: mums paliko 1 mln. eurų. Pamanai buvo skirta 450 tūkst. eurų, o dabar – nulis...“

„Departamentas yra iškėlęs uždavinį – perspektyvių sportininkų rengimą ir garbingą atstovavimą Lietuvai svarbiausiuose renginiuose. Bet, manau, jau atsiliekame: perspektyvių žmonių nerengiame, o ar šita reforma gera ar ne, parodys Tokijo olimpinės žaidynės“, - optimizmu netryško irkluotojų treneris.

Tuo tarpu K. Pavilonis, baigiantis spaudos konferencijai, įsiaudrino.

„Reorganizuoti reikia ne LOSC, o patį KKSD“, - rėžė Lietuvos trenerių profesinės sąjungos pirmininkas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Atpildo valanda artėja: tirs, kiek Lietuvoje pabrango mobilusis ryšys (18)

Mobilusis ryšys tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos Sąjungos šalyse turi kainuoti tiek pat –...

Koalicijai braškant per siūles – neskelbtas Seimo vadovo ir V. Landsbergio susitikimas (227)

Trečiadienio ryte pas Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį apsilankė Tėvynės sąjungos –...

Girtas vairavęs „Oro navigacijos“ skrydžių valdymo viršininkas tikisi įspūdingos išeitinės (127)

Visiškai girtas prie vairo pagautas valstybės valdomos įmonės „ Oro navigacija “ Vilniaus...

A. Milašius. Naujas pavojus Lietuvai – gali atsirasti vidurinioji klasė (160)

Politikams baigiant žiemos politinį sezoną nuskambėjo bent pora įdomių naujienų, kurios nulems...

Ukrainos gynybos ministras pranešė apie pasirengimą galimam Rusijos įsiveržimui (19)

Ukrainos gynybos ministras Stepanas Poltorakas pranešė, kad šalies ginkluotųjų pajėgų...

S. Skvernelis: tikrai bus siūlymas pasitraukti iš koalicijos prabilo apie padarytas klaidas (269)

Premjeras Saulius Skvernelis teigė esąs tikras, kad iš socialdemokratų nuskambės siūlymas...

Vilniuje porą metų stovi nenaudojamas automobilis: ką daryti? (17)

Vilniuje, prie Narduvos g. 24 individualaus namo sklypo ribos jau porą metų stovi apleistas ir...

Gavę sąskaitas pakraupę gyventojai apgulė savivaldybę (242)

Kėdainių rajono savivaldybėje – tikras chaosas. Šį kartą savivaldybės administracija ir jos...

Palangoje ieškojo suknelės vestuvių šventei: norėjosi apsisukti ir grįžti atgal į Vilnių (12)

Palangoje yra nemažai drabužių parduotuvių su nemenku prekių asortimentu. Pasidarė įdomu, ar...