Lenkijoje vykusiose Senojo žemyno pirmenybėse apdovanojimų ceremoniją sujaukė bronzą laimėjęs ukrainiečių kvartetas Anastasija Merkušina, Julija Džima, Aleksandras Žyrnas ir Ruslanas Tkalenka.
Iš karto po jų podiumą paliko ir čempionai rusai. Pastaruosius pasekė sidabrą laimėję norvegų biatlonininkai. Sumišę organizatoriai po 10 sek. nutraukė Rusijos himno grojimą.
Rusų komentatoriui beliko skėsčioti rankomis apeliuojant į sportininkų veiksmus.
„Įjungė himną. Na iki galo išstovėkite, mėgaukitės momentu, nekreipkite dėmesio į tai, kas vyksta aplinkui“, – apgailestavo komentatorius.
Ukrainiečių žiniasklaida sekmadienį vykusį incidentą apibūdino taip: „Ukraina demonstratyviai pažemino Rusiją pasaulio akyse.“
Netrukus sulaukta reakcijos ir Rusijos spaudoje, kur ji buvo visiškai prieštaringa.
„Kaip aiškina patys organizatoriai – čia įvyko techninė klaida. Mat per gėlių įteikimą prizininkams anksčiau niekuomet nebuvo leidžiamas himnas, toks atvejis atsitiko pirmą kartą. Per oficialią medalių įteikimo ceremoniją jokių incidentų nepasitaikė“, – rašo rusų sporto lyderis „Sport Ekspress“.
„Kai gėlių ir medalių įteikimo ceremonijos vyksta tą pačią dieną, paprastai sportininkai gauna puokštes, nusileidžia, padeda gėles ir vėl pakyla, kad gautų medalius, – aiškino vienas iš Rusijos biatlono sąjungos atstovų Konstantinas Boicovas. – Himnas paleidžiamas tik tuomet, kai įteikiami medaliai. Čia gi buvo paskutinė rungtis, žiūrovai skirstėsi, organizatoriai paskubėjo ir įjungė himną per gėlių įteikimą. Kažkas pastebėjęs tai liepė jį nutraukti. Politinių motyvų čia absoliučiai nebuvo.“
Apie tai, kad incidentas buvo techninė klaida, pripažino ir Ukrainos rinktinės biatlonininkė A. Merkušina.
„Nieko ypatingo nenutiko, – teigė ukrainietė. – Tiesiog supainiojo garso takelius. Vietoje įprastos muzikos paleido himną, o ten jo neturėjo girdėtis. Todėl ir visi pasimetė. Himną jungia tik per medalių įteikimo ceremoniją, o čia mums davė tik gėles. Organizatoriai vienareikšmiškai mums parodė palikti prizininkų pakylą. Mes pradėjome leistis žemyn. Čia jokios sensacijos nėra.“
Visgi verta paminėti, kad Ukrainos sportininkai ne kartą vienaip ar kitaip reiškė savo požiūrį į įtemptą situaciją su Rusija.
Pavyzdžiui, ukrainiečiai stipriai palaikė iniciatyvą perkelti biatlono pasaulio taurės etapą iš Tiumenės. Per Sočio olimpiadą Ukrainos moterų biatlono rinktinė skundėsi dėl žeidžiančių replikų iš rusų sirgalių.
Per Rio Žaneiro olimpiadą ukrainiečiams buvo rekomenduojama vengti Rusijos žiniasklaidos. Kad ir kaip ten būtų tarp šių šalių atstovų tvyro įtampa – iki skandalo trūksta nedaug.
