Prieš LTOK vykdomojo komiteto pateiktą biudžeto projektą balsavo tik keturi plaukimo ir lengvosios atletikos atstovai, dar du LTOK nariai susilaikė.
Prieš balsavimą Lietuvos plaukimo federacijos (LPF) prezidentas Tomas Kučinskas pasiūlė gerokai padidinti tiesioginį sporto federacijų finansavimą, kuris šiemet, nepaisant bendro biudžeto augimo, išliks beveik nepakitęs.
„Klausydamasis kolegų iš užsienio, supratau vieną dalyką: kitur vidutiniškai 70 proc. olimpinių komitetų biudžeto lėšų patenka tiesiai į federacijų kasas, o ne būna paskirstomos dar kažkur pakeliui. Tuomet visiškai skaidru ir aišku, kas, kodėl ir kiek gauna pinigų. Mūsų „Olifėja“ dirba puikiai – kaip „Apple“. Bet turėtume aiškiai pasakyti, kiek ir kur gautų pinigų nukeliauja. Todėl siūlau nepatvirtinti šio biudžeto. Gal atrodau kaip eretikas ar Don Kichotas, bet sugrąžinti biudžetą vykdomajam komitetui – normali tarptautinė praktika. Pasižiūrėkite, per keletą metų LTOK direktorato išlaidos išaugo daugiau kaip du kartus. Ponai, nuolat skundžiamės, kad trūksta pinigų, bet kur mes juos išleidžiame?“ – susimąstyti ragino T. Kučinskas.
Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) prezidentas Eimantas Skrabulis skundėsi, kad LTOK nariai neturėjo pakankamai laiko išanalizuoti biudžeto projektą, nes jis buvo pateiktas tik prieš dvi dienas.
„Deja, yra žmonių, kurie domisi tik tuo, kiek gaus jų federacija. Bet yra ir tokių kaip Tomas (Kučinskas – DELFI), kurie nori dalyvauti biudžeto formavime, teikti siūlymus, kaip jį optimizuoti. Dabar tai neįmanoma“, – pastebėjo E. Skrabulis.
Replikuodamas LTOK viceprezidentas Romualdas Bakutis, atsakingas už olimpinio judėjimo finansus, teigė, jokių konstruktyvių pasiūlymų, kaip tobulinti biudžeto projektą, neišgirdęs.
„Neskaitant prašymų padidinti finansavimą, daugiau jokios minties, kurią galėtume apsvarstyti vykdomajame komitete, nebuvo“, – sakė R. Bakutis.
Beje, jam nepavyko ištesėti prieš metus duoto pažado, kad 2014-ų LTOK biudžeto planas nuo realybės nesiskirs daugiau nei 5 proc. Tąkart dalis LTOK narių piktinosi, kad surinktas viršplanines pajamas olimpinio komiteto vadovybė paskirsto be Generalinės asamblėjos žinios.
Per 2014-us olimpinis komitetas pajamų gavo 7 proc. daugiau nei prognozuota, bet R. Bakutis tikino, kad jų panaudota tik nedidelė dalis, o likę pinigai atsidūrė rezerve.
„Mes juk negalime iš anksto tiksliai pasakyti, kiek žmonės pirks loterijos bilietų. Pabandykite nuspėti, kiek Lietuvoje per šiuos metus bus suvalgyta cukraus“, – DELFI neatitikimą aiškino vienas LTOK vadovų.
Per 2015 metus planuojama surinkti 5,9 mln. eurų (20,4 mln. litų) iš LTOK priklausančios loterijų bendrovės „Olifėja“ paramos ir dividendų, taip pat Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) subsidijų.
Pridėjus rezerve paliktas lėšas, numatytas išankstiniams dalyvavimo 2016 metų Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse mokėjimams, šiemet LTOK išlaidos sudarys 6,5 mln. eurų (22,6 mln. litų). Lyginant su 2014-ais, jos išaugs beveik pusantro milijono eurų (5 mln. litų).
Pusė prieaugio nukeliaus sportininkų pasirengimui vasaros olimpiadai. Tuo tarpu federacijų finansavimas išliks beveik nepasikeitęs.
36 olimpinių sporto šakų federacijos vėl gaus po 17,4 tūkst. eurų (60 tūkst. litų), o sporto šakos, kurių atstovai pelnė medalius Londono žaidynėse – papildomai po 15, 12 arba 9 tūkst. eurų (50, 40 arba 30 tūkst. litų) atitinkamai už auksą, sidabrą ir bronzą.
Be to, komandinių sporto šakų nacionalinės ekipos atsirieks dar 203 tūkst. eurų (700 tūkst. litų), o vyrų ir moterų krepšinio rinktinės – 290 tūkst. eurų (1 mln. litų).
LTOK direktorato veiklos sąnaudos išaugs nuo 377 tūkst. eurų (1,3 mln. litų) iki 410 tūkst. eurų (1,4 mln. litų).
LTOK įkurtas Lietuvos olimpinis fondas (LOF) šiais metais planuoja surinkti iš rėmėjų ar uždirbti 630 tūkst. eurų (2,2 mln. litų).
