Nors dauguma jachtą įsivaizduoja kaip didžiulį laivą, kuriame galima smagiai leisti laiką, tačiau jachtų rūšių yra įvairių. Viena tokių – sportinė jachta, kuria buriuotojai dalyvauja lenktynėse įvairiose pasaulio kampeliuose.

Hugo Boss“ ir franšizės partneris Lietuvoje APB „Apranga“ žiniasklaidos atstovams leido ne tik iš arti pamatyti jachtą, bet ir sudalyvauti nepamirštamoje kelionėje Baltijos jūros pakrante prie Estijos krantų. Taline susirinkę žurnalistai taip pat galėjo susipažinti su laivo įgula, kuri dalijosi patirtimi apie gyvenimą atviroje jūroje.

60 pėdų ilgio vieno korpuso lenktyninė jachta Taline svečiavosi pirmą kartą. Prabangiai „Hugo Boss“ jachtai vadovauja „Alex Thomson Racing“ komanda - ją kompanija remia nuo 2003 metų.

Aplink pasaulį per 80 dienų

O. Youngas
Be galo dievinu dušą. Grįžęs namo, visuomet prausiuosi bent du kartus per dieną.
Šiais metais vienas komandos narių Alexas Thomsonas su jachta dalyvavo prestižinėse „Vendee Globe“ varžybose, kuriose finišavo po jūroje praleistų 80 dienų 19 valandų 23 minučių ir 43 sekundžių. Buriuotojas ne tik užėmė trečią vietą, bet ir tapo greičiausiu britu, kuris vienas apiplaukė aplink pasaulį vieno korpuso jachta.

2012 metų liepos mėnesį A. Thomsonas pagerino vienutininko klasės transatlantinį pasaulio rekordą plaukiant nuo Ambraziejaus švyturio Niujorke iki Lizardo kyšulio Jungtinėje Karalystėje. Atstumą įveikęs per 8 dienų 22 valandas ir 8 minutes, sportininkas daugiau nei 24 valandomis pagerino ankstesnį rekordą.

Beveik tris mėnesius – vienas

Nors pats regatos aplink pasaulį trečios vietos laimėtojas A. Thomsonas turėjo išvykti į Vankuverį ir renginyje dalyvauti negalėjo, tačiau komandos įgula mielai papasakojo, kokie išbandymai tyko, dalyvaujant šiose lenktynėse.

Buriuotojų teigimu, žmogus privalo būti fiziškai stiprus, tačiau svarbiausia – psichologinis tvirtumas. Juk ne kiekvienas galėtų 80 dienų praleisti atviroje jūroje, kuomet reikia kovoti ne tik su audromis ir milžiniškomis bangomis, bet ir su vienatve.

Alexas Thomsonas
Vienintelis būdas bendrauti su išoriniu pasauliu – palydovinis siųstuvas. Tačiau dažniausiai jį tenka naudoti kitiems tikslams. Pirmiausia, aiškinantis artimiausių dienų, valandų ir minučių orus, reljefą, vandens gylį ir kitus aplinkos veiksnius. Anot buriuotojų komandos, jachtos viduje analizuojant gautus duomenis praleidžiama net pusę paros. Tačiau tai svarbiausia plaukimo dalis, nes netinkamai apskaičiavus kursą ar ištyrus vandenyno dugną galima užšokti ant rifų ar ledkalnių, ir kelionė gali būti baigta.

Lenktynių aplink pasaulį dalyviams tenka praleisti didžiausią metų šventę – Kalėdas. Taip yra todėl, kad varžybų startas – gruodžio mėnesį, o pabaiga – vasarį. A. Thomsonui šiemet teko praleisti ir dar vieną svarbią šeimos šventę – antrąjį sūnaus gimtadienį. Tačiau buriuotojai, pasirinkę tokį gyvenimo būdą, žinojo, ko teks atsisakyti, o grįžę į krantą visuomet mėgaujasi artimųjų draugija.

Gyvenimo svajonė

Dauguma žmonių svajoja keliauti, pamatyti gražiausius ir tolimiausius pasaulio kampelius, tačiau ne visi pasiryžtų didžiąją laiko dalį gyventi atviroje jūroje. 25-erių metų įgulos narys Oliveris Youngas teigė, kad tokį sprendimą priima tik tie, kurie yra tvirtai įsitikinę, kad tai jų gyvenimo pašaukimas.

„Nuo pat vaikystės svajojau tapti buriuotoju. Būdamas 18-os metų mečiau mokyklą ir nusprendžiau lankyti buriuotojo kursus. Juos baigęs ir gavęs licenziją patekau į „Hugo Boss“ jachtą“, – apie buriuotojo karjeros pradžią pasakojo O. Youngas.

Buriuotojas Oliveris Youngas ir DELFI žurnalistas Jaunius Sarapas
„Plaukioju jau septynerius metus, tačiau noras tai daryti toliau dar neišblėso. Aišku, vėliau teks rinktis kitokį gyvenimo stilių, tačiau dabar visą save atiduodu jachtoms“, – savo aistrą vandens transporto priemonei demonstravo buriuotojas.

Jaunojo buriuotojo teigimu, šiame sporte daugiausiai dalyvauja vyrai. Tiesa, jau yra susikūrusi ir viena merginų komanda. Buriuotojų amžiaus spektras – labai platus – nuo 18-mečių (tik sulaukus šio amžiaus galima gauti buriuotojo licenziją) iki 70-mečių ir netgi vyresnių.

Per metus dažnai vyksta vos kelios varžybos, tačiau likusiu metu sportininkai tikrai neguli pilvų išvertę kurortuose. Jie nuolat treniruojasi, plaukdami iš vieno pasaulio kampelio į kitą. Lenktynėse buriuotojai dažniausiai kovoja dėl trofėjų, o piniginiais prizais apdovanojami būna retai.

„Kovojame ne dėl pinigų, o dėl garbės. Visas veiksmas suteikia begalinį malonumą, o verdantis adrenalinas padeda patirti įspūdžius, kurie atmintyje išliks visą gyvenimą. O jeigu dar pavyksta iškovoti trofėjų – tai pats įspūdingiausias jausmas pasaulyje“, – dalyvavimo varžybose privalumus dėstė O. Youngas.

Nuolatinis tobulėjimas

Daugybė virvių, vairalazdžių, kelios burės ir įvairūs prietaisai – eilinis žmogus net nežino, kaip tai vadinasi, o ką jau kalbėti apie jų paskirtį ir naudojimo techniką. Tačiau anot buriuotojų, išmokti valdyti jachtą nėra sunku, svarbiausia gebėti greitai prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių technologijų.

„Išmokti pagrindines funkcijas nėra sunku. Tačiau reikia nuolat mokytis ir tobulėti. Tobulėjimui šioje srityje ribų nėra. Kiekvienas plaukimas gali duoti naujos patirties, kuri suteiks pranašumą kitoje panašioje situacijoje“, – apie mokymąsi buriuoti pasakojo jachtos kapitonas Jesse Naimark–Rowse.

„Nuolat reikia ką nors iš naujo mokytis, nes technika keičiasi, prie jos reikia priprasti, išmokti ją valdyti. Čia taip pat kaip su krepšinio kamuoliu – vienas daugiau atšoka, kitas mažiau, todėl reikia priprasti, kad galėtum gerai varytis“, – sakė jachtos kapitonas.

Gyvenimas jachtoje – be jokių buitinių privalumų

Miegas – vienas svarbiausių organizmo atstatymo būdų. Tačiau buriuotojams tenka priprasti prie kitokio režimo, kuris dažnai reikalauja atsisakyti miego. Keliaujant aplink pasaulį Alexui Thomsonui nebegalioja žodžiai „diena“ ir „naktis“, nes norint kuo greičiau pasiekti finišą ir nepatekti į nelaimę, tenka budėti. Kas 15 minučių buriuotojas turi išlipti ant denio ir stebėti aplinką, tuomet gali leistis atgal į kambarėlį ir trumpai nusnausti. „Alex Thomson Racing“ komandos narių teigimu, dažnai grįžus į kajutę užmiegama ilgesniam laikui, nes išsekus sunku susilaikyti nuo pagundos pamiegoti ilgiau.

Be miego trūkumo, sportininkams tenka susidurti ir su sunkiomis gyvenimo sąlygomis. Natūralu, kad esant atviroje jūroje bei dalyvaujant lenktynėse, reikia lengvos ir greitos jachtos. Todėl buriuotojai visą laiką gyvena ne tik be vonios ar dušo, bet ir be kriauklės, o gamtinius reikalus atlieka specialiuose kibiruose.

„Be galo dievinu dušą. Grįžęs namo, visuomet prausiuosi bent du kartus per dieną“, – šypsodamasis apie buitines sąlygas jachtoje pasakojo O. Youngas.

Maistu vyrai taip pat nesilepina. Ištisas dienas jie maitinasi vakuminiame įpakavime esančiu kietu, išdžiovintu maistu, kuris valgomas užpilant karštu vandeniu. Vieno paketo dydis – kaip teniso kamuoliukas, o esančių kolorijų skaičius prilygsta 14 mėsainių.

„Kai grįžtu namo, valgau viską. Ir mama visuomet lepina įvairiausiais patiekalais. Visada smagu grįžti į sausumą, pailsėti nuo kasdienybės, pasimėgauti paprastais žmogiškais privalumais. Tačiau po to vis tiek traukia atgal į jūrą“, – pasakojimą apie jūreivio gyvenimą baigė O. Youngas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (21)