Lietuvos Respublikos Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijoje (JSRK) trečiadienį svarstytos šalies sporto aktualios problemos. Konkrečių sprendimų nepriimta, bet receptų pateikta. Gvildenti buvusių sportininkų rentų, valstybės biudžeto lėšų skirstymo sportui ir sporto studijų klausimai yra sudėtingi ir dėl ekonominės krizės, ir dėl netobulų įstatymų.
© Corbis/Scanpix
Dėl rentų kovoja dar 15 veteranų

Kūno kultūros ir sporto įstatymas numatė rentas buvusiems sportininkams už jų rezultatus olimpinių sporto šakų Europos ir pasaulio čempionatuose bei olimpiadose.

„Įstatymas rekalauja pataisų. Dabar sąraše yra 58 sportininkai, kuriems mokamos rentos. Dėl dar 15-os žmonių kyla neaiškumų, o vienas asmuo žada kreptis į teismą. Mes turime įvertinti valstybės finansines galimybes“, – sakė KKSD generalinis direktorius Algirdas Raslanas.

„Dėl rentos kovoja krepšininkės Zita Bareikytė, Jūratė Daktaraitė ir Larisa Vinčaitė, Kauno „Žalgirio“ moterų irklavimo 8-vietės įgula, baidarininkas Anatolijus Korolkovas ir kiti veteranai, – informavo KKSD direktoriaus pavaduotojas Ritas Vaiginas. – Kitiems patariame kreiptis į teismą ir aiškintis, ar priklauso renta. Irkluotojoms dabar yra apie 70 metų ir jos turi išgyventi iš 600-700 litų pensijų.“

Moterų krepšinis ir moterų akademinis irklavimas 1960–1971 m., kai dabartinės veteranės tapo Europos ir pasaulio čempionėmis, dar nebuvo olimpinės sporto šakos, o dviviečių baidarių 10 km irklavimas buvo olimpinis sportas, bet po 1956 m. žaidynių išbrauktas iš programų.

„Renta buvo sugalvota, kaip apsauga sportininkui, kad jis baigęs karjerą „neliktų ant ledo“, – vaizdžiai paaiškino JSRK narys Algimantas Salamakinas. – Jei visiems skirsime pinigus, tarkime ir plaukikams 25 m baseine, – „rentininkų“ atsiras pusė valstybės.“

Neaiškumų su rentomis kyla dėl olimpinių sporto šakų atsiradimo ar išnykimo iš žaidynių programų, sąvokų „baigęs karjerą“ ir „turi perteklinių lėšų“ įstatyme teisinės prasmės.

„Niekas kažkodėl čia nekalba apie karjerą baigusio sportininko integraciją į normalų gyvenimą“, – priminė olimpinė čempionė Daina Gudzinevičiūtė.

Paraiškas rentoms gauti iš viso pateikė 84 buvę sportininkai, 58-iems jų rentos jau įteisintos ir pinigai mokami, 15-ai žmonių tokia galimybė sustabdyta, 4-iems asmenims renta neskirta, nes jie neatitinka kriterijų, o 2 patys atsiėmė dokumentus dėl teistumo.

Renta priklauso ir tiems asmenims, kurie gauna draudžiamąsias pajamas tik už darbą sporto srityje (pavyzdžiui krepšininkui Modestui Paulauskui). Į rentas galėtų pretenduoti Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Juozaitis.

Rentos skiriamos iki gyvos galvos dydis yra 3 tūkst. 478 litai per mėnesį.

JSRK nutarė, kad su KKSD inicijuotomis įstatymo pataisomis susipažins kitame posėdyje ir įregistruos įstatymo projektą svarstyti dar šioje Seimo sesijoje.

A.Raslanas: fondas yra Lietuvos sporto nelaimė

KKSD dalies lėšų skirtymas per specialių fondą sukėlė daug ginčų.

„Kai prieš 10 metų kūrėme fondą – džiaugėmės, bet dabar jis tapo mūsų nelaime. Nėra nė vieno juridinio asmens, kuris būtų patenkintas pinigų skirstymu. Departamento biudžeto lėšos didėja lėčiau, negu fondo (fondas išaugo nuo 6 mln. iki 15 mln. Lt)“, – prisiminė A. Raslanas.

Pasak KKSD vadovo, fondas praplečia finansuojamų sporto programų ratą, leidžia platesniam sportininkų sluoksniui gauti lėšas.

„Didžiausios fondo bėdos – projektų ekspertavimas, lobizmo galimybė ir kontrolės stoka. Visuomenės dėmesys parodė fondo ir jo adminstravimo silpnąsias vietas. Per mėnesį mes parengsime naują tvarką“, – žadėjo A. Raslanas.

Sporto departamento „saulėlydis“ po VRM sparnu?

Lietuvos Vyriausybės Saulėlydžio komisija žada keisti šalies sportui vadovaujančios organizacijos pavaldumą. Tai taip pat kelia sporto visuomenės susirūpinimą.

„Norėtume, kad departamentas liktų toje vietoje, kur yra. Sporto „pakišimas“ po kuria nors ministerija – būtų blogas sprendimas. Sportas gali atsidurti podukros vietoje. Kadangi Lietuvos sporto rezultatai geri, nesinorėtų nieko griauti. Tokį variantą ir siūlysime Vyriausybei. Jei pajungimas neišvengiamas jis turi būti įrodytas faktais“, – teigė JSRK pirmininkas Žilvinas Šilgalis.

Jei Saulėlydžio reforma įvyktų, KKSD veikiausiai atitektų Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pavaldumo sferai, kaip yra kai kuriose Europos valstybėse.

Trenerių ir kūno kultūros mokytojų - nereikia

Mokslo ir studijų reforma tiesiogiai liečia ir sportą – trenerių ir kūno kultūros mokytojų rengimą. Sportas yra įtrauktas į socialinių mokslų sritį, kaip teisė, vadyba ar verslo administravimas. Patvirtintas sporto studijų krypties finansavimas arba vadinamasis studijų krepšelis.

„Kadangi į sportą stoja žmonės, turintys žemesnius balus, papildomi 5 balai bus pridedami tiems, kurie yra olimpinės rinktinės kandidatai ir suaugusiųjų rinktinės nariai, o 4 balai teks jaunimo ir jaunių rinktinių nariams. Tai sulygins konkuravimą su kitais studentais“, – sakė Švietimo ir mokslo ministerijos viceministrė Nerija Putinaitė.

Pasirodo niekas Lietuvoje netyrė, koks yra trenerių poreikis, ar sporto šakų federacijos yra patenkintos jų rengimo kokybe.

„Treneriai dar gali ir išvažiuoja dirbti į užsienį, o kūno kultūros mokytojų poreikis, pagal darbo biržos duomenis, šiuo metu yra 1 pilna laisva darbo vieta ir 6 nepilnos. Sporto mokytojų turės mažėti. Jei nebus priimtas naujos redakcijos įstatymo projektas, atskomybė teks Seimui“, – kalbėjo ŠMM atstovė.

Sporto krypties norminė studijų kaina (išskyrus trenerius) dabar yra 5 tūkst. 439 Lt, o treneriams rengti – 11 tūkst. 517 Lt.

Sportą studijuoti galima LKKA, VPU, ŠU ir KU. Bakalauro ir magistro programose studijuoja 1198 valstybės finansuojami asmenys ir 1147 mokantys už mokslą patys. 2008 m. tokių studentų į aukštąsias mokyklas priimta atitinkamai 342 ir 378.

LLKA rektorius prof. habil. dr. Albertas Skurvydas pabrėžė, kad jo vadovaujama aukštoji mokykla rengia 32 sporto šakų trenerius.

„Akademijoje jau įvykdyta restruktūrizacija – vietoje 3 fakultetų liko 2, o vietoje 17 katedrų – 9. Turiu paskelbti, kad mes jau nerengsime fechtavimo, sunkiosios atletikos ar penkiakovės trenerių, o apsiribosime 5-7 populiariausiomis sporto šakomis ir daugiau dėmesio skirsime krepšiniui ar lengvajai atletikai“, – dėstė A. Skurvydas.

Specialistai mano, kad 350 vietų sporto studijoms visuose Lietuvos universitetuose reikėtų sumažinti iki 200 ir tai padidintų sveiką konkurenciją ir studijų kokybę.

„Specialistų per daug tik didžiuose miestuose, o periferijoje jų tikrai trūksta“, – replikavo LKKA Senato pirmininkas ir lengvosios atletikos specialistas Aleksas Stanislovaitis.

„Trenerių trūksta Lietuvai. Jie labai mažai uždirba ir daugelis absolventų nesirenka to sunkaus kelio“, – apgailestavo Seimo ir JSRK narys Vydas Gedvilas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Signalas išvykusiems: Lietuvoje verslas neranda 20–30 tūkst. darbuotojų (74)

„Mes turime dažniau klausyti jaunimo. Dažnai galvojame, kad vyresni – protingesni ir daugiau...

Lyg filme: lietuvis asmens sargybinis iš degančio autobuso Londone išgelbėjo keleivius (31)

Asmens sargybiniu Londone dirbantis 27-erių Marius Asteika per akimirksnį tapo miesto didvyriu,...

Taikinyje atsidūrusioje Lietuvos darbo biržoje vyksta tikrai keisti dalykai (130)

Lietuvos darbo biržoje vyksta keisti dalykai. Ši svarbi institucija, turinti rūpintis šalies...

Nors mirk iš juoko: lietuvė surinko absurdiškiausius darbo pasiūlymus (213)

Minimalus atlyginimas už pilną darbo dieną penkerių metų darbo patirtį turinčiam buhalteriui,...

Prokurorai nesnaudžia: po šaudynių pasislėpusiam J. Baronui paruošta „staigmena“ nauja O.Pikul-Jasaitienės reakcija (78)

Aiškėja naujos detalės šaudynių sostinės Antakalnio mikrorajone byloje – vos tragiškai...

Iš Norvegijos – perspėjimas apie parduodamas vogtas lašišas (14)

Europos Sąjungos Administracinės pagalbos ir bendradarbiavimo sistema išplatintas Norvegijos...

D. Trumpas žengė pirmą žingsnį prekybos konflikto su Kinija link (19)

JAV administracija tiek įtikinėja, tiek spaudžia Kiniją bendradarbiauti dėl Šiaurės Korėjos,...

Į Vilnių grįžęs „Dinner in the Sky“ vilios estiškais patiekalais ir gražiausiomis savaitės asmenukėmis (1)

Trečiadienį prasidėjo šeštoji gurmaniška „Dinner in the Sky“ viešnagė Vilniuje....

Lankėsi koncerte ir negalėjo patikėti: taip kovojame su alkoholizmu (13)

Rugpjūčio mėnesio vakare Vilnius dūzgė nuo žmonių antplūdžio Vingio parke vykusiame koncerte....

Bet kuri infekcija gali komplikuotis sepsiu – kaip jo išvengti (1)

Sepsis yra gerai žinomas medikams, bet mažokai girdėtas ir suprantamas su sveikatos problemomis...