Naujojo „Utenio“ vyriausiojo trenerio Davido Campana‘os vadovaujamoje komandoje į aikštę pirmiausia įbėgo 10 stratego tautiečių ir vienas futbolininkas iš Kolumbijos. Antrą kėlinį aikštėje pasirodė dar du ispanai ir iš Visagino kilęs Aleksandras Levšinas.

Išskyrus pastarąjį, visi žaidėjai debiutavo A lygoje. Dar birželį „Uteniui“ atstovavo visai kiti futbolininkai, tačiau per A lygos pertrauką Utenos ekipa pasikeitė neatpažįstamai.

Naujoji „Utenio“ komanda startavo sėkmingai – 1:0 palaužė vieną čempionato lyderių „Sūduvą“.

„Iš esmės sprendimai buvo priimti ne tiek dėl rezultatų, kiek dėl vidinių procesų klube“, – sakė „Utenio“ direktorius Arūras Gimžauskas.

Su komanda pirmenybėms startuojant dirbo švedas Zvezdanas Miloševičius. Vėliau jį laikinai pakeitė ukrainietis Olegas Boičišinas. „Visi žinojo, kad O. Boičišinas – laikinas treneris. Ir mes trenerio ieškojome. Suradome Davidą. Buvo priimtas sprendimas leisti jam rinkti komandą“, – kalbėjo A. Gimžauskas.

Perėmus komandos vairą ispanui su absoliučia dauguma pavasarį žaidusių įvairių šalių futbolininkų „Utenis“ atsisveikino. Jų vietas pakeitė daugiausia D. Campana‘os tautiečiai. „Pirmenybių reglamentas nedraudžia to daryti“, – pabrėžė A. Gimžauskas.

Šiemet, LFF panaikinus legionierių statusą Europos Sąjungos piliečiams, A lygą užsieniečiai tiesiog užplūdo. Iki vasaros daugiausia jų turėjo su portugalų investicijomis susijęs Kauno „Stumbras“. Tačiau po pertraukos D. Campana‘os „Utenis“ aplenkė ir kauniečius.

„Utenis“ propaguoja bendruomenės klubo idėją. Jis ne kartą vadintas pažangiausiu A lygos klubu, susikūrusiu savo akademiją ir rimtai besirūpinančių jaunaisiais Utenos ir aplinkinių miestų futbolininkais. Kaip tada paaiškinti sprendimą į pagrindinę komandą pakviesti beveik vien užsieniečius?

A. Gimžauskas teigia, kad strateginė klubo vystymosi kryptis nepakito: „Mūsų klubo filosofija per vieną dieną nedingo. Toliau dirbame su akademija, toliau bendradarbiaujame su miestu ir mūsų ilgalaikis tikslas yra ugdyti jaunąją kartą, kad kuo daugiau uteniškių žaistų ne tik A lygoje, bet ir būtų Lietuvos rinktinės nariai.“

Tačiau dabartis, anot „Utenio“ direktoriaus, reikalauja aukštesnių pasiekimų, negu komanda yra iškovojusi iki šiol.

„Lietuvos futbole pinigus uždirbti įmanoma dviem būdais: iš žaidėjų pardavimo ir patekus į Europos turnyrus. Mes turime keletą žaidėjų, kurie galbūt ateityje galės sudominti užsienio klubus. Ne su visais tais futbolininkais, kurie „Utenyje“ žaidė pirmąją sezono dalį, mes nutraukėme sutartis, bandome kai kuriuos išnuomoti ar parduoti. Aš manau, kad taip užsidirbti yra realu. O jeigu yra reali galimybė pakovoti dėl ketvirtosios ar net trečiosios vietos – kodėl mums to nepabandžius? Mes tikime treneriu Davidu, tikime šia komanda, nes jei ja būtume netikėję, tokių permainų nebūtume darę“, – kalbėjo A. Gimžauskas.

Jis nemano, jog „Utenis“ praras ryšį su Utenos žiūrovais dėl neįprastos A lygai komandos sudėties. A. Gimžauskas įsitikinęs, kad uteniškiui, kaip ir kiekvieno miesto futbolo žiūrovui pirmiausia reikia pergalių.

Pergalių reikia ir norint klubui susirasti daugiau rėmėjų.

„Taip, mes norime, kad „Utenis“ būtų mūsų „Utenis“, bet siekiant pritraukti verslą, norint gauti paramą, reikia pergalių. Nes sunku rasti rėmėjų komandai, kuri yra antroje turnyro lentelės pusėje, juolab tokioje situacijoje, kurioje mes buvome praeitais metais, kai kovojome dėl išlikimo A lygoje. O mes turime tikslą. Mes norime žengti į priekį ne tik su akademija, bet ir su pirma komanda“, – kalbėjo Utenos klubo vadovas.

Tai, anot pašnekovo, vien uteniškių ar vien lietuvių pastangomis yra neįmanoma. Bent jau šiuo momentu, kol nėra išaugusi „Utenio“ akademijoje išugdyta jaunoji futbolininkų karta.

„Problemos yra gilesnės. Jos susijusios ir su vaiku ir jaunimo futbolu. Ir jos taip greitai neišsisprendžia, nors ir kaip mes benorėtume, kad A lygoje žaistų kuo daugiau lietuvių. Mes daug darome skatindami vaikų futbolą, mes tariamės, kad ir Utenoje, Visagine ir Molėtuose vaikai būtų treniruojami pagal šiuolaikines programas, kad atsiskleistų talentai.

Bet tai ateities reikalas. Per trejus metus išugdyti uteniškių komandą neįmanoma. Ir neįmanoma pakovoti dėl pirmųjų keturių vietų vien tik su lietuviais futbolininkais. O šiuo metu tas mūsų veidas gal kiek šokiruoja prie to nepripratusius lietuvius, bet mes turime trenerį ir komandą kuria pasitikime“, – kalbėjo A. Gimžauskas.