Iš kriminalinių suvestinių – į futbolo skiltį: tokį viražą viešojoje erdvėje padarė A. Pukelis, nusikalstamo pasaulio autoriteto „Šviniaus“ pravardę išmainęs į Tauragės apskrities futbolo federacijos (TAFF) prezidento pareigas.

Save sėkmingu verslininku vadinantis tauragiškis jas užėmė lapkritį, per skubiai sušauktus neeilinius rinkimus pakeitęs ilgametį TAFF vadovą Sigitą Jukną.

„Permainos brendo seniai, buvęs vadovas per tiek metų išsisėmė, viską spręsdavo savo nuožiūra vienas pats. O dabar iškart darbai pajudėjo, kas savaitę vyksta susirinkimai“, – kalbėdamas su DELFI, pokyčiais džiaugėsi Tauragės „Tauro“ klubo dalininkas Jaunius Šetkus.

Futbolu susidomėjęs A. Pukelis prisidėjo ir prie reprezentacinio miesto klubo, vasaros pabaigoje tapęs penktuoju jo dalininku.

Bet Vilniaus futbolo sluoksniuose naujokas iš Tauragės tebėra persona non grata.

Ir jei pakeisti S. Juknos LFF vykdomajame komitete jis nė nesitikėjo, kadangi tokios teisės nesuteikia federacijos įstatai, tai laukė bent jau kvietimo į ketvirtadienio vakarą sostinėje vyksiančią šalies futbolo sezono uždarymo ceremoniją. Ne tik laukė, bet ir pats siūlėsi atvykti.

„Rašiau jiems (LFF – DELFI) laišką, prašiau: pakvieskite mane į šitą šventę, aš irgi noriu dalyvauti, noriu pamatysi, kas ten vyksta, susipažinti su žmonėmis. Bet kažkodėl jokio atsakymo negavau“, – sakė A. Pukelis.

Tačiau griežtą atsakymą pateikė LFF vykdomasis komitetas, ketvirtadienio popietę vykusiame posėdyje nusprendęs nepripažinti naujosios TAFF valdžios.

TAFF narystė suspenduota motyvuojant savavališkai surengtais rinkimais, apie kuriuos pati LFF nebuvo informuota. Tauragės futbolo likimas spręsis kitais metais vyksiančioje visuotinėje LFF konferencijoje, kurioje bus renkamas ir federacijos prezidentas.

Į A. Pukelį skersakiuojama ir dėl jo praeities, kurioje apstu juodų dėmių: nuo kaltinimų kontrabanda ir reketavimu iki prieš metus per visą šalį nuskambėjusios istorijos, kuomet A. Pukelio žmoną įžeidęs iki gyvos galvos įkalinto nusikaltėlių vadeivos Henriko Daktaro sūnus Enrikas buvo sugrūstas į bagažinę, nuvežtas į mišką ir sumuštas.

Pats ne kartą teistas tauragiškis dėl savo „nuklydimų“ jaučiasi ramus.

„Įstatyme aiškiai sakoma, kad išnykus teistumui žmogus nebegali būti laikomas teistu. Šiandien buvau Vidaus reikalų ministerijoje ir užsakiau pažymą, kuri turi atsakyti, ar aš esu teistas, ar ne. O gerbiamo E. Daktaro byla dar nieko nereiškia – teismo sprendimo juk dar nebuvo“, – dėstė A. Pukelis.

Jis įsitikinęs, jog būtent LFF prezidento rinkimai yra tikroji priežastis, kodėl naujoji TAFF valdžia yra ignoruojama.

„Tauragės žmonės išreiškė savo valią, skirdami mane vadovu. Jie mane pažįsta kaip artimą gimto miesto žmogų, jei vienbalsiai išrinko, vadinasi, kažko tikisi. Žinojome, kad prasidės toks ažiotažas. Jeigu būčiau palankus J. Kvedarui, jokių sunkumų nebūtų kilę. Visi supranta, kad problema ne Tauragėje. Rinkimai netoli, ir tokių – savotiškai pasigirsiu – stiprių žmonių kaip aš futbolo federacijai nereikia. Ten reikia lojalių, klausančių. Aš – kitoks.

Galiu aiškiai pasakyti: prasidėjo rinkimai. Kas juose kandidatuos, pamatysime, norinčių jau yra. Bet jei federacijos vairas liks dabartinių vadovų rankose, futbolas toliau trepsės vietoje, nes jokio vystymosi dabar nėra – tik smukimas“, – neabejojo A. Pukelis.

Beje, artėjant 2012 metų LFF prezidento rinkimams, kuriuos laimėjo dabartinis vadovas Julius Kvedaras, panašioje situacijoje buvo atsidūrusi tuometė Vilniaus apskrities futbolo federacija (VAFF), rėmusi Armino Narbekovo kandidatūrą. Apkaltinta savivaliavimu Rito Vaigino vadovauta organizacija iš pradžių buvo suspenduota, o per LFF konferenciją – ir pašalinta iš narių.

– Pats užsiminėte apie artėjančius LFF rinkimus. Ar TAFF vadovybės pasikeitimas irgi buvo sukurstytas artėjančios rinkiminės LFF konferencijos? – DELFI paklausė A. Pukelio

– Gali būti, bet jei taip nutarė visa Tauragės futbolo bendruomenė, ką aš galiu pakeisti? Gal jie ir turėjo tokią mintį, nežinau. Kalbinamas buvau penkerius ar šešerius metus, net vietinė valdžia kvietė ateiti ir visus sutaikyti, nes Tauragėje – trys gatvės, du šviesoforai, ir vis tiek tarpusavyje niekas normaliai nesusikalba.

Turiu įmones Baltarusijoje ir Lietuvoje, kiekvieną dieną dirbu po dvylika valandų, nematau šeimos. Suprantate, kaip ji reagavo, kai prisidėjo dar ir futbolas? Bet aš pamačiau žmonių nusivylimą, perskambinau kitoms apskritims. Žmonės – išerzinti, nusivylę. Jeigu per šiuos rinkimus niekas nepasikeis, Lietuvos futbolas bus visai sunaikintas.

– Tauragės apskritis rinkimuose iškels savo kandidatą?

– Ne. Ji palaikys tokį žmogų, kuris turi sentimentų futbolui, bet ir be jo yra kažką pasiekęs, yra pasiturintis. Prezidento vieta turi būti kaip garbės sostas, o ne darbas už atlygį. Tie, kurie turtų neužgyveno, iškart įsivaizduoja, kad federacijoje yra krūva pinigų, kuriuos galima imti kaire ir dešine. Užtai ir turime šiandieninę situaciją.

Iš asociacijos nereikia daryti savo asmeninio „UAB'o“. J. Kvedaras susibūręs tokį vykdomąjį komitetą, susikūręs tokius įstatus, kad būtų nepajudinamas. Pasižiūrėkite, kokį futbolą šiandien turime, kokiems varžovams pralaimime, kurioje vietoje mūsų rinktinė reitinge, kas vyksta su visokiais lošimais, kokios apkalbos ir intrigos pačioje federacijoje. Tai – ne mano vieno nuomonė. Šita akcija vyksta ne tik dėl Tauragės, ne tik dėl mano kandidatūros. Bet jei ją lyginsime su J. Kvedaru, kuo ji bus prastesnė? Pasižiūrėkite, ką laikraščiai apie jį patį rašo. Tegu bent jau kalba tie, kurie ten nebuvo aprašinėjami. Kam jau kam, o ne jam komentuoti.

– Jeigu lyginate save su J. Kvedaru, galbūt vis dėlto žadate rinkimuose pats stoti prieš dabartinį prezidentą?

– Tikrai ne, aš neturiu teisės ten eiti ir tikrai neisiu. Palaikysiu teisingą kandidatūrą, kuri bus iškelta. Paprasčiausiai esu vienas iš tų, kurie yra prieš šiandieninę situaciją. Sakiau savo tauragiškiams, galiu ir jums pasakyti: jeigu mano asmenybė, reputacija ar vardas kažkaip menkina futbolą, tikrai pasitrauksiu. Jūs suprantate, kad pinigų aš turiu, man iš federacijos jų nereikia. Be to, Lietuvoje esu žinomas žmogus – blogai ar gerai. Šlovės man nereikia. Tiesiog žmonės manęs paprašė, einu ten ne imti, o visuomeniniais pagrindais dirbti ir kažką padaryti. Kitokių motyvų neturiu.

Futbole labai daug susipriešinimo, bet, sprendžiant iš pirmo žvilgsnio, daugelis žmonių apskrityse yra tikrai protingi, mylintys futbolą ir norintys kažką pakeisti. Tačiau jie paprasčiausiai yra įbauginti, bijo, nežino, kas rytoj bus. Neduok Dieve, J. Kvedaras bus perrinktas, tada nebeduos kamuolio, nebeduos dar ko nors.

– Sakote, kad žmonės bijo J. Kvedaro. Ar nesibijo jūsų?

– Ne, aš su visais kalbu kultūringai ir aiškiai. Ką jūs turite omenyje, kodėl manęs turi bijoti žmonės? Futbolo federacija turi išsirinkti prezidentą taip, kad laimėtų protas, intelektas ir sąžinė. Algirdas Klimkevičius yra parašęs labai gražią knygą, kuri vadinasi „Lietuvos futbolo istorija. Žmonės.“ Kokią gilią potekstę turi knygos pavadinimas. Užduokime sau klausimą, ar šiandien visi žmonės dalyvauja futbolo federacijoje. O kas liečia mane, aš į LFF valdymą nepretenduoju, galiu tik iš patriotizmo atsiduoti savo apskričiai. Bet į LFF turi ateiti žmonės su kita istorija, galbūt nepanašia į mano.

– Kalbant apie istoriją, kiek kartų buvote teistas?

– Paslapties tokios nėra, bet dabar šito dalyko nenorėčiau komentuoti. Paskutinį kartą buvau teistas prieš aštuonerius metus, šitiek laiko praėjo. Mano teistumas išnykęs.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (208)