Lagaminų vežioti neketina
Japonija, Kosta Rika, Naujoji Zelandija, Iranas arba Lietuva – vienoje šių valstybių po ketverių metų dėl čempionų titulo varžysis geriausi planetos salės futbolo meistrai.
Per pusmetį pirmenybių organizavimu susidomėjusių šalių sąrašas sutrumpėjo kone trigubai.
Kaip jau rašė DELFI, praėjusį balandį norą tapti pasaulio čempionato šeimininke buvo išreiškusios 13 valstybių. Bet Kroatija, Čekija, Olandija, Gruzija, Kazachstanas, JAV, Egiptas ir Jungtiniai Arabų Emyratai vasarą pasitraukė iš kovos.
Liko penkios šalys, atstovaujančios keturiems skirtingiems kontinentams. Lietuva – vienintelė pretendentė iš Europos. Bet, pasak E. Eimonto, iki šiol bendra pozicija su kolegomis iš UEFA ir parama Lietuvos kandidatūrai derinama nebuvo.
Lobistinę kampaniją lietuviai ketina pradėti rugsėjo 14 d. Atėnuose (Graikija) vyksiančiame neeiliniame UEFA kongrese, kuriame bus renkamas Michelio Platini įpėdinis UEFA prezidento poste.
„Tiksliai nežinau, dėl kokių priežasčių sutrumpėjo kandidatų sąrašas – ar šalys nepateikė visų dokumentų, ar pačios atsiėmė kandidatūras, išsiaiškinusios, kiek daug reikia padaryti jau šiame proceso etape. Žinoma, kalbėsimės su europiečiais, FIFA salės futbolo komiteto ir FIFA tarybos nariais iš mūsų žemyno, prašysime palaikymo“, – teigė E. Eimontas.
Galutines kandidačių paraiškas, kurias reikia pateikti per rugsėjį, nagrinės FIFA salės futbolo komitetas.
O čempionato šeimininkus paskelbs FIFA taryba, šiemet įsteigta vietoje susikompromitavusio vykdomojo komiteto, sutepto daugybės kyšininkavimo ir korupcijos skandalų.
„Jokių lagaminų niekam tikrai nevešime, – priminus į viešumą lendančias istorijas apie nešvarius praėjusių čempionatų skyrimo užkulisius, juokėsi E. Eimontas. – Salės futbolo specifika – kitokia nei didžiojo. FIFA rūpi, kaip renginius nukreipti ten, kur jie reikalingi labiausiai. Europa salės futbolo prasme pastaraisiais metais buvo užmiršta, galbūt ir pati UEFA mažiau dėmesio jam skyrė. Dabar situacija lyg ir keičiasi, dėl to papildomų pliusų mūsų kandidatūrai aš tikrai įžiūriu.“
Lietuvos autsaidere nematomose varžybose dėl teisės organizuoti pirmenybes jis nelaiko.
„Teikiame dokumentus ne todėl, kad neturime ką veikti ir susigalvojome užsiėmimą. Mums jau labai mažai trūko iki Europos salės futbolo čempionato. Manau, dabar galime atsigriebti“, – vylėsi LFF prezidentas.
„Stop“ ženklas – Daukanto aikštėje
Prieš penkerius metus LFF bandė tapti 2014 metų Senojo žemyno salės futbolo pirmenybių šeimininke. Tačiau tuomet Lietuvą paskutiniame etape nukonkuravo Belgija.
Neoficialiai aiškinta, kad lietuviams pritrūko iš anksto paruoštų sutarčių su arenų, kuriose siūlyta rengti varžybas, valdytojais.
Anot E. Eimonto, FIFA į kandidatų teikiamą dokumentaciją žiūri dar griežčiau nei UEFA.
„Jeigu reikalavimuose parašyta, kad privalome pateikti vienokį ar kitokį dokumentą, vadinasi, be jo neišsiversi. Ypač tai liečia valdžios institucijų garantijas“, – tvirtino LFF vadovas.
Liepą federacija pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Vyriausybe, įtvirtinusią pastarosios įsipareigojimus tuo atveju, jei lietuviams bus patikėta teisė rengti planetos čempionatą.
Bet FIFA to nepakanka – kandidatėms keliamas reikalavimas pateikti ir šalies vadovo pritarimą turnyro organizavimui išreiškiantį raštą. Pastarojo LFF taip pat prašė, bet negavo.
„Turime tam tikrą iššūkį. Būtų gaila, jei negavus elementaraus rašto iš Prezidentūros žlugtų visa paraiška. Stengiamės, dirbame, laikas bėga, bet kol kas sekasi kažkaip sunkiai“, – nuogąstavo E. Eimontas.
Nesupranta, ko prašomi
DELFI pasiteiravus, kodėl prezidentė Dalia Grybauskaitė neišreiškė palaikymo pasaulio salės futbolo čempionatui Lietuvoje, Prezidentūros atstovai aiškino nematantys tam būtinybės – esą pakankamos turėtų būti Vyriausybės suteiktos garantijos.
Gal D. Grybauskaitė pabūgo teisėsaugos ne kartą krėstą federaciją atlydėjusios reputacijos? Apie tokius motyvus Prezidentūra viešai neužsimena.
„Neaišku, dėl ko prašomos prezidentės rekomendacijos. Valstybės poziciją atspindi vykdančiosios valdžios įsipareigojimai. Nėra buvę tokio precedento, kad sporto renginio organizavimui papildomai dar reikėtų ir Prezidentūros raštų“, – teigė prezidentės patarėjas Liudas Zakarevičius.
Tačiau tiesa ir tai, kad Lietuva dar niekuomet nepretendavo priimti FIFA organizuojamo čempionato dalyvių.
Iki šiol stambiausias tarptautinis futbolo renginys Lietuvoje buvo 2013 metais vykęs Europos jaunimo (iki 19 metų) pirmenybių finalinis etapas.
Turistai jau suskaičiuoti
E. Eimontas tvirtino nematantis priežasčių, kodėl valdžios institucijoms vertėtų baidytis salės futbolo čempionato idėjos.
Jo teigimu, turnyro rengimui LFF neprašytų lėšų nei iš valstybės biudžeto, nei iš FIFA. Esą uždirbtos pajamos turėtų padengti išlaidas. Tiesa, jų dydžio LFF prezidentas dar negalėjo įvardinti.
Užtat Vyriausybei federacija jau pateikė preliminarius skaičius, demonstruojančius pirmenybių įtaką šalies ekonomikai ir žinomumui. Esą Lietuvą aplankytų 13 tūkst. svečių iš užsienio, kurie verslui atneštų apie 5-6 mln. eurų.
„Turistų skaičius – ne įsivaizduojamas, o visiškai realus, gautas remiantis Serbijos patirtimi (šioje valstybėje vyko šių metų Europos salės futbolo čempionatas – DELFI). Nekalbu apie tai, kad visos rungtynės bus transliuojamos pasauliniu mastu – reklama šaliai yra nereali, ir nereikia leisti pinigų galvojant, kaip prisistatyti pasauliui. Juk tai būtų didžiulis renginys Lietuvai. Manau, niekam nekyla klausimų dėl jo įtakos šalies turizmui ir ekonomikai“, – dėstė E. Eimontas.
Vyriausybės LFF paprašė tik užtikrinti tam tikras teisines išlygas, kurių reikalauja FIFA – pavyzdžiui, supaprastintą vizų išdavimo tvarką, muitinės procedūras.
„Kalbos apie kažkokio mokesčio sumokėjimą FIFA nėra, kaip buvo kitų didžiųjų renginių atveju“, – pridūrė LFF prezidentas, turėdamas omenyje 3 mln. eurų, kuriuos Lietuva atseikėjo „FIBA Europe“ už teisę rengti 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatą.
Salės futbole mato plačias perspektyvas
Jei Lietuva būtų paskelbta pirmenybių šeimininke, varžybos vyktų didžiosiose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos arenose.
„Arenos yra, infrastruktūra – taip pat, viešbučių pakanka. Būtų gaila neišnaudoti to, ką turime“, – sakė E. Eimontas.
Pasak jo, nors Lietuvos salės futbolo rinktinė dar niekada nebuvo prasimušusi į Europos ar pasaulio čempionatų finalinius etapus, tokio masto varžybų organizavimas išpopuliarintų šalyje uždarose patalpose žaidžiamą futbolo atmainą.
„Čempionatas būtų didelis postūmis visam traukiniui. Salės futbolą mes matome kaip rišamąją grandį, patrauklią besikeičiančiai visuomenei. Tai – mažesnės komandos, intensyvesnis žaidimas, mažiau kontakto, žaidžiama nepriklausomai nuo oro sąlygų“, – aiškino LFF vadovas.
Du jo pavaldiniai rugsėjį keliaus į Kolumbiją, kur gyvai stebės 2016 metų planetos salės futbolo pirmenybes ir semsis patirties iš jų šeimininkų.
Rugsėjo 10 – spalio 1 dienomis vyksiančiame turnyre pasaulio čempionų titulą gins brazilai. Tarp 24 komandų – 7 Europos, 5 Azijos, po 4 Centrinės ir Pietų Amerikos, 3 Afrikos ir 1 Okeanijos rinktinė.
Europoje paskutinį kartą planetos salės futbolo pirmenybės buvo surengtos 1996 metais – tuomet Ispanijoje taip pat nugalėjo Brazilija, iš viso triumfavusi penkis sykius.
Praėjusio pasaulio čempionato finalo tarp Brazilijos ir Ispanijos santrauka:
Salės futbolo virtuozas Ricardinho:
Falcao salės futbolo sūkuryje:
