Lietuvos futbolo rinktinei iškilo tremties grėsmė

 (70)
Virš Lietuvos futbolo federacijos (LFF) stadiono Vilniuje iškilę apšvietimo stulpai virto ašakomis LFF vadovų gerklėse. Šalies rinktinei atrankos į 2016 metų Europos čempionatą dvikovas gali tekti žaisti kaimyninėse valstybėse, jei sugriežtėjusių UEFA reikalavimų nebeatitinkantis dirbtinis apšvietimas nebus skubiai pakeistas. Bet prie pasenusių bokštų statybininkai negali nė prisiliesti.
Dėl apšvietimo stulpų Lietuvos rinktinei gali tekti palikti LFF stadioną
Dėl apšvietimo stulpų Lietuvos rinktinei gali tekti palikti LFF stadioną
© DELFI montažas

Ant kortos – ir UEFA parama

„Galima sakyti, kad tai – paskutinis stadionas, kuriame gali vykti Europos čempionato atrankos rungtynės. Rinktinei žaisti daugiau nebėra kur. Vėl kiltų skandalas, vėl patyčios, o komandą reikėtų siųsti rungtyniauti kur nors į Baltarusiją“, – kalbėdamas su DELFI, rankomis skėsčiojo LFF generalinis direktorius Edvinas Eimontas.

Federaciją ant blakstienų pastatė prieš artėjantį Europos pirmenybių atrankos ciklą dar labiau išaugę UEFA reikalavimai.

Oficialios nacionalinių komandų rungtynės nuo šiol galės vykti tik ketvirtą UEFA kategoriją atitinkančiuose stadionuose. Anot E. Eimonto, arčiausiai jos Lietuvoje šiuo metu yra LFF stadionas, bet ir jį būtina modernizuoti.

Kovą į Vilnių atvykę UEFA specialistai nustatė, jog dirbtinis apšvietimas LFF priklausančiame stadione yra gerokai silpnesnis nei reikalaujama. UEFA pažadėjo skirti beveik 2,5 mln. litų, kurie padengtų liūto dalį rekonstrukcijos darbų, iš viso vertinamų 3 mln. litų.

Bet LFF rizikuoja prarasti paramą, nes vakarais šviesą ant stadiono dirbtinės dangos iki šiol tebelieja senieji bokštai.

Nugriovus juos federacijos vadovai gali užsitraukti atsakomybę už teismo nutarties nevykdymą, kadangi LFF šiuo metu bylinėjasi su bankrutavusiu sostinės „Vėtros“ klubu dėl nuosavybės teisių į apšvietimo stulpus ir nebeveikiančią švieslentę.

Pirmąsias Senojo žemyno pirmenybių atrankos rungtynes namuose lietuviai žais spalio 9 d. su Estija. Laikas taip spaudžia LFF, kad, E. Eimonto teigimu, ilgiau atidėlioti darbų pradžios nebėra galimybių. Į kalendorių jau žvalgosi ir UEFA, laišku išreiškusi susirūpinimą dėl situacijos Lietuvoje.

Anksčiau rinktinę priimdavo ir Kaunas ar Marijampolė, tačiau ten išlaidos stadionų modernizavimui, pasak LFF generalinio direktoriaus, būtų žymiai didesnės. Pavyzdžiui, didžiausio šalyje S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcija, laikinosios sostinės savivaldybės skaičiavimu, atsieitų 20 mln. litų. Tad vienintelė federacijos viltis – skubiai panaikinti draudimą daryti fizinį poveikį LFF stadiono apšvietimo bokštams.

Nesutaria, ar apšvietimas yra stadiono dalis

5,5 tūkst. vietų stadioną, įsikūrusį sostinės Liepkalnio gatvėje, LFF prieš ketverius metus įsigijo iš „DnB Nord“ banko (dabar – DNB) už 2,2 mln. litų.

Anksčiau arena priklausė „Vėtros“ klubui ir vadinosi jo vardu, bet kai pastarasis įkrito į finansinę bedugnę, stadionas perėjo jo statybas finansavusio banko žinion.

Tačiau ar su visu statiniu šeimininką pakeitė ir apšvietimo stulpai bei švieslentė, dabar aiškintis turi Vilniaus apygardos teismas.

Bent jau „Vėtros“ bankroto administratorius Irmantas Malinauskas įrodinėja, kad bankas negalėjo parduoti šių įrenginių federacijai, nes jie tebepriklauso žlugusiam klubui.

Apšvietimo stulpai „Vėtros“ stadione iškilo 2005 metais dar prieš įkeičiant sporto bazę bankui, o švieslentę klubas įsigijo 2008-aisiais, gavęs Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo finansavimą.

„Tai buvo atskiras ilgalaikis klubo turtas, o ne stadiono priklausiniai“, – DELFI teigė I. Malinauskas.

Tuo tarpu LFF teisininkai tvirtina, kad bokštai su lempomis ir švieslentė yra tokia pati neatsiejama stadiono sudedamoji dalis kaip, pavyzdžiui, tribūnos, ir išskirti juos iš objekto būtų absurdiška.

Už potencialų metalo laužą – pasakiška kaina

Į teismą bankroto administratorius kreipėsi praėjusių metų pabaigoje. Įrenginius, dėl kurių vyksta ginčas, jis yra įkainojęs daugiau nei 600 tūkst. litų, nors norint prikelti iš numirusiųjų švieslentę reikėtų papildomai pirkti brangią programinę įrangą iš gamintojų, o rekonstruoti apšvietimo bokštų nebeįmanoma, nes dingo jų brėžiniai.

Be to, teismui pateiktame ieškinyje iš LFF reikalaujama dar daugiau nei pusės milijono kompensacijos už negautas pajamas naudojantis šiuo turtu. Kaip neveikianti švieslentė ir pasenę bokštai bankrutavusiam klubui būtų atnešę tokias įplaukas, lieka neaišku.

Tiesa, bankroto administratorius nuleido reikalavimų kartelę, pasiūlęs LFF pasirašyti taikos sutartį už 320 tūkst. litų.

„Mes irgi esame protingi. Reikia paprasčiausiai sėsti ir susitarti. Mes savo kompromiso variantą jau pateikėme.

Mano nuomone, LFF yra kone vienintelis galimas tų daiktų pirkėjas. Pats suprantate, kad tokie daiktai yra skirti vienam konkrečiam objektui, ir juos demontavus jie tiktų tik metalo laužui. Tada jų vertė smarkiai kristų, nukentėtų „Vėtros“ kreditoriai, o mano darbas – pasirūpinti jų interesais“, – savo poziciją argumentavo I. Malinauskas.

Bet LFF nesirengia mėtyti pinigų į balą ir prašo teismo leidimo pašalinti rekonstrukciją stabdančius apšvietimo stulpus bei švieslentę. Byla bus nagrinėjama rugsėjį, o iki to laiko LFF žada nereikalingus įrenginius saugoti kitoje vietoje. Kol bus atliekami stadiono modernizavimo darbai, uždaryti arenos neketinama - sostinės VMFD „Žalgirio“ ir „Trakų“ ekipos A lygos namų rungtynes ir toliau galės žaisti LFF stadione.

Teismas sprendimą dėl LFF prašymo panaikinti draudimą daryti fizinį poveikį apšvietimo bokštams turi priimti šią savaitę.

Šlovės likučiai – skalbimo mašina ir traktorius

Bankrutavusios „Vėtros“ kreditoriams ginčas su LFF yra paskutinė galimybė atgauti bent dalį pinigų, kuriuos jiems skolingas kadaise dėl šalies čempionų laurų kovojęs klubas.

2010 metais paskutinį kvapą išleidusi „Vėtra“ po savęs paliko 1,9 mln. litų įsiskolinimų šleifą ir beveik jokio likvidaus turto.

2 tūkst. litų likutinės vertės skalbimo mašina, dar pigesnis vejos traktorius ir po kelis litus įkainoti masažo stalas, futbolo vartai ar skalbyklė – tai viskas, kas liko iš 2009-ųjų Lietuvos vicečempionų galybės.

Bankroto administratoriui pavyko parduoti tik 1988 metų gamybos autobusą, už kurį gautų 6 tūkst. litų neužtenka nė bankroto administravimo išlaidoms padengti.

Buvusius klubo darbuotojus šiek tiek paguodė Garantinio fondo išmokos, bet jos kompensavo tik nedidelę dalį negauto atlyginimo. Pavyzdžiui, treneriui Virginijui Liubšiui išmokėti 7 tūkst. litų, nors „Vėtra“ jam buvo skolinga 80 tūkst. Lt.

Dar liūdnesnė verslininko Romo Stašausko įkurtame ir valdytame klube rungtyniavusių futbolininkų dalia. Pastarieji su „Vėtra“ buvo sudarę ne darbo, o sportinės veiklos sutartis, todėl atsidūrė tik trečioje kreditorių eilėje kartu su banku ir įvairias paslaugas klubui teikusiomis bendrovėmis.

„Negavau nė cento – absoliučiai nieko. Anksčiau dar eidavau į kreditorių susirinkimus, bet nebematau prasmės. Nebelikę turto, nebėra ir vilčių ką nors atgauti“, – DELFI sakė dabar „Žalgiriui“ atstovaujantis gynėjas Algis Jankauskas, praradęs beveik 60 tūkst. litų.

Įdomu, jog „Vėtros“ kreditorių sąraše yra ir ta pati LFF, kuriai klubas liko skolingas 50 tūkst. litų už nesumokėtus narystės mokesčius.

1996 metais Rūdiškėse įkurta, o 2004-aisiais į Vilnių persikėlusi „Vėtra“ per savo istoriją keturissyk tapo A lygos prizininke ir tiek pat kartų žaidė LFF taurės finale.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Futbolas

Vilniaus „Žalgirio“ komandoje permainos: atsisveikinta su trim žaidėjais (4)

Pasibaigus sezonui Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo sudėtyje įvyko permainos.

Z. Zidane‘as, C. Ranieri ir F. Santosas – trys likę kandidatai į FIFA metų trenerio titulą (3)

FIFA paskelbė tris kandidatus, pretenduojančius į „The Best“ rinkimų geriausio 2016-ųjų trenerio nominacijos titulą.

Anglijos „Premier“ lygoje – intriguojantis lyderių mūšis (3)

Futbolo gerbėjai nekantraudami laukia šeštadienio, kai Anglijos „Premier“ lygos rungtynėse Mančesteryje ietis sukryžiuos lyderiai ir pagrindiniai pretendentai į čempiono titulą – „Manchester City“ bei Londono „Chelsea“ klubai.

Ronaldinho ir J. R. Riquelme – į pagalbą „Chapecoense“? (1)

Savaitės pradžioje lėktuvo aviakatastrofoje žuvo beveik visa Brazilijos aukščiausiosios lygos komanda „Chapecoense“. Savo pagalbą nelaimės ištiktam klubui siūlyti ėmė kitos brazilų komandos, o Pietų Amerikoje jau kalbama apie tai, kad prie „Chapecoense“ gali prisijungti du itin garsūs futbolininkai – brazilas Ronaldinho ir argentinies Juanas Romanas Riquelme.

Britų policijai jau žinomi 350 asmenų, vaikystėje patyrusių seksualinę prievartą futbolo klubuose (4)

Didžiojoje Britanijoje jau maždaug 350 asmenų viešai papasakojo, kad būdami vaikai patyrė seksualinę prievartą futbolo klubuose. Apie tai ketvirtadienį pranešė Nacionalinė policijos vadovų taryba (NPCC).