Arturui Sadagiani – 44-eri metai. Gimė ir augo Tbilisyje. Dar nuo sovietinių laikų yra prisiekęs vietos futbolo komandos „Dinamo“ aistruolis.
„Su lietuviais ir Lietuva susipažinau per futbolą. Tada 1988-aisiais užsimezgė draugystė tarp tuo metu jau kažkiek pažengusios Vilniaus „Žalgirio“ fanų grupės „Pietų IV“ ir mūsų, kurie darė pirmus žingsnius organizuotame komandos palaikyme. O susidraugavome kažkaip savaime. Baltijos tautas Gruzijoje visada gerbė, o ir nemažai lietuvių jautė palankumą gruzinams. Galbūt tai buvo kažkoks bendras raudonosios imperijos okupuotų tautų solidarumas. O man pačiam Lietuva tapo kone svajonių šalimi, visada norėdavosi čia atvažiuoti.“
Gruzijoje, Lietuvoje ir daugelyje kitų buvusio sovietinio bloko šalių Arturas žinomas pravarde Karlsonas. Taip jį pakrikštijo tais pačiais 1988-aisiais, kai 16-metis jaunuolis susiruošė į savo pirmąją kelionę su „Dinamo“.
A. Sadagiani turi tikrai ne vieną išvyką ir su „Žalgiriu“. Sovietų laikais jis yra „Žalgirį“ palaikęs ne vien kaimyninėse Kaukazo respublikose, bet ir Ukrainoje, Rusijoje. Kurį laiką Nepriklausomybės aušroje Karlsonas gyveno Lietuvoje.
„Tada Gruzijoje vyko karai, padėtis nebuvo rami. 1991-1992 m. gyvenau Lietuvoje, lankydavausi kone kiekvienose „Žalgirio“ rungtynėse. Visi mano draugai čia buvo tie žmonės, kurie tada vaikščiojo į „Pietų IV“ tribūną ir keliavo į visas „Žalgirio“ išvykas. 1992-aisiais esu ir Lietuvos rinktinės mače išvykoje buvęs. Rygoje. Tada mes įveikėm latvius 2:1“, – A. Sadagiani net tapatinasi su Lietuvos rinktine ir jos gerbėjais.
Tiesa, vėliau tėvynės, giminaičių ir „Dinamo“ ilgesys grąžino Karlsoną į Tbilisį.
Kitą kartą Lietuvoje jis apsilankė tik pernai sausį. Kai „Dinamo“ fanų futbolo komanda nutarė atvykti į turnyrą Kaune. Nors „Žalgirio“ mačą jis matė ir 2013-aisiais. Keli „Dinamo“ aistruoliai vyko palaikyti vilniečių į jų rungtynes Jerevane su vietos „Piunik“.
„Mūsų šalyje ilgą laiką gyvenimo lygis nebuvo toks aukštas, kad galėtum sau leisti dažnai keliauti į tolimas šalis. Bet į Lietuvą traukė nuolat“, – aiškino A. Sadagiani.
Šį kartą jis susitaupė pinigų ilgesnei kelionei. Ir ne tik į Vilnių. Kartu su „Žalgiriu“ jis buvo Marijampolėje, kartu su grupe Lietuvos rinktinės aistruolių keliaus į Trnavą.
O kaipgi „Dinamo“, Gruzijos rinktinė? „Dabar jau tikrai yra kam palaikyti „Dinamo“. Galiu paaukoti vienas kitas rungtynes. Kaip ir Gruzijos rinktinės“, – sako Karlsonas.
Gruzinai šeštadienį žais namų rungtynes su Moldovos rinktine. Tą dieną A. Sadagiani grįš iš Trnavos į Vilnių.
Gruzijoje ultrų stiliaus futbolo komandų palaikymas skynėsi kelią į stadionus ilgai. Aktyviu palaikymu gruzinai susidomėjo tik prieš kelerius metus.
„Kai „Dinamo“ pasitraukė iš sovietų čempionato, kurį laiką fanų judėjimas čia buvo visiškai numiręs. Atgaivino jį naujosios kartos. Per kelis metus mes išaugome ir dabar jau kiekiais gerokai lenkiame jus“, – sako Karlsonas.
Vien Tbilisio „Dinamo“ turi kelias aktyviųjų aistruolių grupes, kurių narius bendrai suskaičiavus yra keli šimtai žmonių.
„Nors šiaip pas mus viskas yra labai panašu, kaip ir Lietuvoje. Futbolo lankomumas yra nedidelis, žmonės futbolu nusivylę, kaip ir čia visi garbina sovietų laikų „Žalgirį“, taip ir pas mus anų metų „Dinamo“. Ir aktyvius fanus turi toli gražu ne kiekvienas Gruzijos aukščiausios lygos klubas. O populiariausia sporto šaka nepriklausomybės laikais tapo regbis“, – apie savo šalies aktualijas pasakojo A. Sadagiani.
Galbūt tai ir nėra nuostabu. Gruzijos regbio rinktinė – pasaulio regbio čempionato finalinio etapo dalyvė.
Paklaustas, ar žino ką nors iš šiuolaikinių Lietuvos futbolininkų, Karlsonas pirmiausia įvardijo „Žalgirio“ fanų numylėtinį, šios komandos ir Lietuvos rinktinės saugą Mantą Kuklį.
„Negalvokit, kad aš apie Lietuvos futbolą nieko nežinau. Aš esu žiūrėjęs tikrai ne vieną „Žalgirio“ mačą internetu. O M. Kuklys man seniai įsiminė. Būčiau tikrai nieko prieš, jei jis pratęstų savo karjerą Tbilisio „Dinamo“. Tik „Žalgirio“ fanai nelabai norėtų jį mums atiduoti“, – šypsodamasis kalbėjo Karlsonas.
