Šalies apskričių futbolo federacijų vadovai skirtingai žiūri į bandymus pakeisti LFF įstatus. Besąlygiškai naujovėms pritaria retas jų. Kol abu Lietuvos futbolo federacijos (LFF) vadovai – prezidentas Edvinas Eimontas ir generalinis direktorius Nerijus Dunauskas – atstovaujantys skirtingoms futbolo bendruomenės pusėms, dalyvauja FIFA kongrese Bahreine, užkulisinės aistros Lietuvoje nerimsta.
Edvinas Eimontas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Ruošiamasi gegužės 18 dieną vyksiančiai LFF konferencijai, žadančiai tapti konservatyvių ir permainų siekiančių futbolo veikėjų mūšiu.

Prieš išvažiuodamas į Bahreiną E. Eimontas pateikė naujų LFF įstatų projektą. Jame siūloma įtraukti į federacijos valdymą šalies futbolo klubus, gerokai išplečiant konferencijos narių skaičių.

Kiekvienam nariui numatoma palikti po vieną balsą, bei po vieną balsą suteikti visiems šalies futbolo klubams, kurie trejus metus iš eilės dalyvavo LFF pripažintose varžybose ir per sezoną sužaidė bent po 10 rungtynių, nežiūrint į klubo statusą (profesionalus ar mėgėjiškas) ar licenciją žaisti trijose aukščiausiose lygose.

Šiuo metu LFF konferencija renkama iš 16 narių: 6 šakinių asociacijų (Vaikų ir jaunių, Salės, Moterų, Masinio futbolo, Techninio vystymo ir Teisėjų) bei 10 apskričių federacijų. Kiekvienas narys į konferenciją deleguoja po 5 balsuotojus.

Šiuos pakitimus E. Eimontas nusižiūrėjo iš „Gerojo valdymo praktikos“ darbo grupės per pusmetį parengto įstatų pakeitimų projekto, kurį ši rengė pagal FIFA ir UEFA rekomendacijas.

Tokia pertvarka nepatiko konservatyviosioms jėgoms, iš kurių sudarytas praktiškai visas LFF Vykdomasis komitetas. Diriguojamas pilkuoju Lietuvos futbolo kardinolu vadinamam Stasiui Stankui, VK nutarė ne tik nepritarti prezidento siūlomiems pataisymams, bet ir žadėjo konferencijai pateikti prezidento valdžią ribojančių įstatų pakeitimų siūlymą.

Tiesa, kol kas neaišku ar VK siūlomas projektas turi ne tik žodinį, bet ir raštišką variantą ir ar jis yra užregistruotas. Tai turėjo būti padaryta prieš 7 dienas iki konferencijos – gegužės 11 d.

Vilniečiai nori rimtų permainų

Ketvirtadienį Vilniaus regiono futbolo sąjunga (VRFS) išplatino pareiškimą, visiškai palaikantį E. Eimonto poziciją.

„Lietuvos futbolo federacijos asocijuotas narys Vilniaus regiono futbolo sąjunga (VRFS) ir jai priklausantys futbolo klubai intensyviai diskutuoja ir su nerimu stebi susidariusią situaciją Lietuvos futbole, seka diskusijas dėl Lietuvos futbolo forumo inicijuotos „Gerojo valdymo praktikos“ darbo grupės parengto raporto įgyvendinimo galimybių.

Dauguma VRFS priklausančių klubų pasisako už esminius pokyčius. Vilniaus futbolo bendruomenę neramina, kad „Gerojo valdymo praktikos“ darbo grupės parengtas progresyvias ir pačias svarbiausias rekomendacijas dėl LFF įstatų pakeitimų, kurie atitiktų FIFA bei UEFA rekomendacijas, bandoma atidėlioti arba iš viso jų nepriimti, siekiama apsiriboti vien tik nereikšmingais kosmetiniais LFF įstatų pakeitimais.

Vilniaus futbolo bendruomenei kelia susirūpinimą ir prieštaringa informacija apie LFF vykdomojo komiteto (VK) sprendimus. LFF VK yra vienas svarbiausių organų įgyvendinant futbolo plėtros ir vystymosi strategijos uždavinius. Atkreipiame dėmesį, kad LFF VK atstovauja visai Lietuvos futbolo bendruomenei, todėl savo veikloje ir sprendimų priėmime turi vadovautis skaidrumo ir viešumo principais.

„Mes siūlome ir siekiame, kad LFF ir jos organai taptų atvirai, demokratiškai ir skaidriai veikiančia organizacija, kuri atstovautų visos Lietuvos futbolo bendruomenės interesams. Kaip šeima visuomenėje, taip ir futbolo klubai yra svarbiausia mūsų futbolo bendruomenės ląstelė, ugdanti ir tobulinanti žaidėjus, burianti neabejingus futbolui žmones. Todėl tikraisiais futbolo šeimos piliečiais turi tapti būtent futbolo klubai, kurie privalo turėti teisę pareikšti savo nuomonę svarbiausiais futbolo vystymo ir LFF veiklos klausimais “, - sakė VRFS prezidentas Gintautas Žemaitis.

VRFS pasisako už pilno „Gerojo valdymo praktikos“ darbo grupės parengtų rekomendacijų sąrašo įgyvendinimą ir kviečia šio tikslo kartu siekti visą Lietuvos futbolo bendruomenę bei visus LFF narius.“

Regionai Vilniui pritarti nežada

Tačiau kažin ar VRFS turės daug rėmėjų tarp kitų regioninių futbolo federacijų. Sportas.info apklausė aštuonių jų prezidentus (nepavyko susisiekti tik su Klaipėdos AFF vadovu Romualdu Jonaičiu) ir reto jų atsakymai buvo pilni tokios pat revoliucinės dvasios, kaip G. Žemaičio žodžiai.

Į tą patį klausimą – ar palaikote idėją, kad tiesioginiais LFF nariais būtų futbolo klubai? – apskričių asociacijų prezidentai atsakė skirtingai. Bet retas jų E. Eimonto idėją palaikė besąlygiškai.

Daugelis apskričių futbolo federacijų vadovų būtų linkę įsileisti dalį klubų į futbolo valdymą. Tačiau ne visus.

Kai kurie prezidentai siūlo pripažinti tik licencijuotus A, pirmosios ir antrosios lygos klubus. Dar kiti į futbolo valdymą priimtų tik kelis pačius didžiausius.

Skirtingai nei VRFS, daugelis kitų apskričių federacijų nenorėtų pripažinti lygiateisėmis futbolo bendruomenės nariais pavyzdžiui Sekmadienio futbolo lygos (SFL) – žemiausios šalies futbolo pakopos klubus.

Netgi E. Eimonto demokratinių idėjų šalininkais laikyti alytiškiai savo pasiūlyme dėl tiesioginės narystės LFF, užsiminė tik apie A, pirmos, antros ir trečios lygos klubus.

O atviriausiai kalbėjo Šiaulių AFF prezidentas Gintaras Radavičius. Dėstydamas pabrėžtinai savo, o ne ŠAFF nuomonę, jis įvardijo dar vieną priežastį dėl kurios apskritys nėra linkusios priimti LFF prezidento siūlomos naujovės.

Priėmus nariais visus klubus labai išaugtų vilniečių įtaka. VRFS vienija 55 narius. Kitos apskričių futbolo federacijos negali pasigirti panašiais skaičiais.

Veikiausia, baimė pasijusti mažiau vertais, nei vilniečiai, stumia kai kuriuos kitų regionų atstovus link konservatyviųjų LFF jėgų idėjų.

Todėl demokratų pergalės per gegužės 18 konferenciją sunku tikėtis.

Juo labiau, kad praktiškai visos šakinės asociacijos yra siejamos su konservatyviąja konflikto federacijoje puse.

AFF prezidentų atsakymai

Gediminas Daukšys (Alytus): „Mes tikrai esame labai nedidelė šalis. Ir Lietuvoje nėra tiek daug klubų, kad jiems reikėtų dar kažkokių tarpininkų. Klubui, kuris betarpiškai vykdo futbolo veiklą: organizuoja varžybas, žaidžia pirmenybėse, miesteliuose, kaimeliuose, dideliuose miestuose telkia futbolo žmones, bendruomenes, įvesti kažkokius tarpininkus yra neprotinga valdymo požiūriu.

Antras dalykas – mums ir FIFA ir UEFA pataria, kad mes kuo daugiau bendruomenės įtrauktume į futbolo federacijos valdymą. Todėl Alytaus apskrities futbolo federacija nutarė siekti, kad būtų sudaryta galimybė klubams valdyti LFF ir taip pat LFF pateikėme alternatyvų pasiūlymą.

Jo esmė – kad jau šiais metais į LFF galėtų stoti visi klubai, kurie žaidžia Lietuvos pirmos, antros ir trečios lygos pirmenybėse. Čia aš kalbu ir apie vyrų, ir apie moterų klubus. Manome, kad apskričių, mažų miestelių klubai, nuo kurių prasideda visas futbolas, turėtų būti LFF nariais ir jaustis lygiaverčiais futbolo valdymo dalyviais.

Sergejus Slyva (Kaunas): „Aš kitaip ir negaliu galvoti, nes esu ne tik apskrities federacijos prezidentas, bet ir klubo vadovas. Taip, klubai ir turi būti pagrindiniai LFF nariai ir klubai turėtų būti įtraukti į LFF valdymą, būti konferencijos nariai ir turėti savo atstovus vykdomajame komitete. Ir galiu pasakyti, kad greitu metu tas ir bus priimta.

Dalyvavau vykdomojo posėdyje, tai negirdėjau nei vieno, kuris tiesiogiai būtų priešinęsis šiems pakeitimams. Juo labiau, kad tai yra ir tarptautinių asociacijų – UEFA ir FIFA reikalavimas. Ir mes negalime pasielgti kažkaip kitaip.“

Žydrūnas Buzas (Marijampolė): „Į tuos pasiūlymus žiūriu teigiamai ir tolerantiškai. Manau, kad jie gali būti teisingi. Anksčiau ar vėl teks keisti LFF struktūrą, į valdymą įtraukiant klubus.“

Virginijus Baltušnikas (Panevėžys): „O ką jūs turite galvoje, sakydamas futbolo klubai? Koks statusas atitinka tą apibūdinimą – futbolo klubas? Ar tai yra registruotas juridinis asmuo, ar tai yra klubas, kuris turi struktūrą, dalyvauja tam tikrose pirmenybėse? Apie kokius mes klubus kalbame?

Jeigu tai yra klubas, kuris turi komandą, dalyvaujančią varžybose 5x5, kuriai įdomus tik tas jų siauras dalyvavimas, ar tai yra futbolo klubas? Ar tai komanda, komandėlė, kuri susirinko pažaisti futbolą. Mes savo apskrityje turime pilna klubų, kurie yra registruoti įvairaus formato varžyboms, bet jiems patiems yra įdomu tik jų pačių varžybos. Tai mes ir keliam klausimą: kiek jie turi noro prisidėti prie veiklos, prie futbolo populiarinimo ir galų gale – prie futbolo valdymo?

Jie nori žaisti futbolą ir mes turime jiems suteikti galimybę žaisti futbolą. Jeigu žmonės susirenka savaitgalį paspardyti kamuolio, aš nelaikau jų klubu, kuris gali turėti rimtą pretenziją į futbolo vystymą ir valdymą. Aš manau, kad klubas, kuris pretenduoja dalyvauti futbolo valdyme turėtų turėti atitinkamą statusą ir vykdyti atitinkamą veiklą.

Todėl ir manau, kad A lyga galėtų prisidėti prie futbolo valdymo, iš dalies – pirma lyga. Šiai dienai tiek mes Lietuvoje ir turim. Todėl iš pradžių mes turime apsibrėžti, kas yra tas klubas, kokia turi būti jo veikla, o jau po to kalbėti apie jų prisidėjimą prie futbolo valdymo. Nes dabar pagal darbo grupės siūlymą, „Utenio“ klubas, kuris turi tiek vaikų, kuris turi visą sistemą, turėtų tokį patį balsą, kaip ir 10 narių klubas, dalyvaujantis paplūdimio futbolo čempionate arba vieno žmogaus įkurtas klubas, kuris ant jo tiktai ir laikosi ir neturi jokios perspektyvos.“

Gintaras Radavičius (Šiauliai): „Pirmiausia pasakysiu, kad aš nekalbu apskrities federacijos vardu. Mes pirmadienį darome eilinį visų federacijos narių susirinkimą, per kurį bus išklausyti visų Šiaulių apskrities klubų vadovų nuomonės ir tik po jo galėčiau tą nuomonę išsakyti.

O man asmeniškai tikrai nėra gaila, kad federacijos valdyme dalyvautų visi klubai. Juo labiau, kad aš ir pats esu vienas iš moterų futbolo klubo „Gintra“ savininkų. Bet man atrodo, kad šiandien mes tam dar nesame pribrendę, mūsų klubai nėra tikri klubai, kai kurie jų – tiesiog komandėlės.

Aš manau, kad viskas turėtų vystytis palaipsniui. Šiandien nare būtinai turi tapti A lyga. Gal po mėnesio ar kelių ją papildytų pirma lyga, antra lyga. Ir kad taip priaugtų palaipsniui. Taip, jei visi klubai kartą per keturis metus suvažiuotų į konferenciją, aš tame nematyčiau nieko blogo. Bet dalyvavimui realiame valdyme turime subręsti. Kitas dalykas – ar turėtų būti lygus „Žalgirio“ balsas ir komandėlės, kuri susirenka pažaisti miesto pirmenybėse, balsas.

A lygos, pirmos, antros lygos klubai turėtų tiesiogiai dalyvauti valdyme, bet pačiai žemiausiai grandžiai tegu atstovauja apskritis. Nes kitaip – kam reikalingos apskritys? Panaikinkime ir sutaupysime pinigų. Arba kita. Jei suleisime visus klubus, tai ar Šiaulių klubelio balsas eis į dangų? Kai Vilniaus apskritis su tiek klubų turės 30 procentų balsų konferencijoje. Taip leistume Vilniaus apskričiai viską spręsti mūsų futbole. Štai tokią nuomonę aš išsakysiu Šiaulių apskrities futbolo federacijos susirinkimo nariams.“

Arūnas Pukelis (Tauragė): „Mano nuomone, turėtų dalyvauti A lyga, kaip klubų asociacija. Jai turėtų būti atstovaujama ir konferencijoje, ir Vykdomajame komitete. Nes kaip bebūtų, A lyga reprezentuoja mūsų futbolą.

Kalbant apie visus klubus, ką siūlo Gerosios valdymo praktikos darbo grupė, tai aš esu tikrai prieš tai. Manau, kad valdyme turėtų dalyvauti tik licencijuoti klubai. Įstatai nepriimami šimtams metų, todėl pradžiai liberalizuodami įstatus priimkime A lygą ir išplėskime Vykdomąjį komitetą iki 20 narių.

Po to bus galima dar liberalizuoti įstatus ir dar priimti klubų. Demokratija turėtų augti žingsnis po žingsnio, kad subręstų pati futbolo bendruomenė. Pradžioj siūlyčiau 5 A lygos narius į konferenciją, po kokių metų – taip pat priimti pirmą lygą, dar kitais metais – galbūt antrą ir panašiai. Mano nuomone, onferencijos nariais turėtų būti ne klubų atstovai, o jų deleguoti asociacijų nariai.“

Leonas Dunauskas (Telšiai): „Jeigu tai iš tiesų yra klubas su savo piramide, o ne šiaip komanda, jei tai klubas su savo strategija, taktika, jaunimo ugdymu, tada, manau, tas klubas turi teisę ir privalo būti vykdomajame komitete.

O mes pasižiūrėkim, kas iš mūsų klubų turi visą tai, kas priklauso turėti klubui? Mes labai varganai atrodome tame kontekste. Todėl dabar reikia padaryti mažą žingsnelį – sukurti vietą vykdomajame klubui.

O gal po metų, po kitų, atsiras pas mus tokių klubų, kurie turi viską. Nes kas mums iš tokių klubų, kuris pilnas užsieniečių ir nepakankamai dėmesio skiria jaunimui? Man prieštarauja, kad esame Europos Sąjungos nariai. Bet ką mes turim dabar iš tos Europos Sąjungos? Nei rinktinės, nei jaunimo rinktinės – nieko.

Nes kaip tam lietuviukui patekti į klubą, kuriame žaidžia šeši, septyni ar devyni užsieniečiai? Ar tokie klubai turi vadovauti mūsų futbolui? Manau, kad juos reikia priimti, bet tik tuos, kurie turi savo futbolo akademijas, mokyklas ir rūpinasi jaunimu. Tegu būna vienas, trys ar net penki klubai, bet tegul jie atitinka visus licencijavimo parametrus, reikalavimus. Šimtu procentų.“

Dainius Širvys (Utena): „Gerai, tegu dalyvauja valdyme visi tie klubai. Bet įvardinkime, kas yra klubo kriterijus? Ar jie turi būti užsiregistravę „Comet“ sistemoje, ar gavę kažkokią licenciją, ar turi turėti savo struktūrą?

Ir jeigu klubas, kuris yra tikrai stiprus, deleguos savo atstovą, ir turės balsą – kodėl gi ne? Mano manymu tokie klubai, kaip „Žalgiris“, „Utenis“, turintys savo struktūrą turi dalyvauti valdyme. Bet yra koks apskrities klubas, kuris niekur nedalyvauja, bet jis jau yra klubas. Tegul jis jungiasi į mėgėjiškų futbolo klubų asociaciją ir tegu jis joje turi savo balsą.

Bet pirmiausia klubas turi būti gyvas. Jei klubas yra futbolo ląstelė, tai ji turi būti gyva, funkcionuojanti ląstelė. Jeigu esi mažas klubas – dalyvauk apskrities pirmenybėse, mokėk nario mokestį. Suorganizuok kažkokį turnyrą: vieną, du per metus.

Juk yra tokių klubų, kurie užsiregistruoja, kad gautų 2 procentų paramą, yra tokių, kurie savo laiku veikė, bet po to išvažiavo į užsienius, yra tik juridinis vienetas, o narių nėra. O apskritai, tai ar vienokie, ar kitokie įstatai bus priimti, jie nėra šventa karvė, kad nebūtų galima jų pakeisti.“

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: pajusime tikrą rudens alsavimą (2)

Iki pat savaitės pabaigos šalyje išsilaikys gaivūs orai , dažnai varvės dangus, įsismarkaus...

Traukinys Maskva-Vladivostokas: lietuviai juo vyko, tikėdamiesi nuotykių ir problemų (165)

Šią vasarą aš – Tadas, ir mano brolis Mantas, atostogoms nusprendėme pasirinkti kiek...

Sezoninį darbą pasirinko dėl neįprastos priežasties: šis įdarbinimas buvo pats svarbiausias (11)

Dauguma jaunuolių sezoninį darbą renkasi dėl paprastų priežasčių, vieni nori užsidirbti...

Eksperimentas: 7 absoliutaus pritarimo vyrui dienos (17)

Kas bus, jei ištisą savaitę pamėginsime pritarti bet kokiam vyro sprendimui? Eksperimentas, kurį...

Tris kartus už nuosavus tvirtesni dantys – per parą (43)

„ Dantys per vieną valandą – dantys vienai valandai“, – anksčiau ironizuodavo...

Rusijos propagandos gniaužtuose atsidūrusios šalies atstovė: žmonės mąsto, emigruoti ar dar palaukti (288)

Jauna moteris, buvusi kandidatė Moldovos prezidento rinkimuose Maia Sandu yra pasiryžusi...

Prasidėjo visiškas Saulės užtemimas: pasigrožėkite vaizdais (28)

Rugpjūčio 21 d. įvyks neeilinis visiškas Saulės užtemimas, kurį galės stebėti tūkstančiai...

Žvaigždžių gretos byra: Europos čempionatas – be būrio elitinių žaidėjų (19)

Savaitgalį vos per 24 valandas iš Europos krepšinio čempionato žaidėjų sąrašo buvo...

Į susišaudymo Vilniuje sūkurį pateko ir S. Stavickis-Stano (110)

Pirmadienio vakarą Vilniuje , Antakalnio gatvėje, aidėjo šūviai. Policijos duomenimis, tarp...

Vilniuje esančioje Antakalnio gatvėje aidėjo šūviai papildyta 20.44 (82)

Šiandien Vilniuje aidėjo šūviai. Antakalnio gatvėje esančioje kavinėje tarp susipykusių...