Tik Prancūzijos futbolo rinktinės apsilankymas ir sportininkus lydėjusių prancūzų korespondentų komentarai privertė Lietuvos valdžią rimčiau pažvelgti į susiklosčiusią katastrofišką padėtį: per septyniolika nepriklausomybės metų mūsų šalyje nebuvo pastatyta nė vieno stadiono - juo labiau universalaus ir atitinkančio pasaulinius standartus.
Šeškinės stadiono griaučiai
© "Statyba ir architektūra"
Lietuvos valdžia akla ir kurčia, kai problemas išsako ją išrinkę piliečiai. Bet kai apie Lietuvos problemas prabyla užsieniečiai, tuomet sukrunta ne tik sporto valdininkai, bet ir pats ministras pirmininkas teikiasi sukviesti pasitarimą ir iš esmės aptarti senas kaip pasaulis - vakar tai buvo futbolo stadionai Lietuvoje - problemas.

Panevėžio centrinis stadionas, šiuo metu vadinamas „Aukštaitija“, pastatytas 1965 metais. Per daugiau nei 40 metų pagrindinė Aukštaitijos sostinės futbolo arena keitė savo veidą. FK „Ekranas“ pradėjus dalyvauti UEFA turnyruose, griežtėjant infrastruktūros reikalavimams, medinius tribūnų suolus po truputį pakeitė plastikinės kėdės. Jų dabar yra 4000.

Praėjusiais metais per UEFA Čempionų lygos rungtynes į Panevėžį atvykę agresyviu elgesiu garsėjantys Zagrebo „Dinamo“ sirgaliai nuo dar likusių atramų plėšė pirmus po rankomis pasitaikiusius papuvusius pagalius ir laidė juos į šalia stovėjusius policijos pareigūnus. Dabar, pasak Kūno kultūros ir sporto centro (KKSC) direktoriaus Bronislavo Pliavgos, visi mediniai suolai jau išmontuoti.

Šeškinės stadiono griaučiai
© "Statyba ir architektūra"

„Iki UEFA taurės varžybų liepos mėnesį planuojame sumontuoti dar 2000 kėdžių. Be to, planuojame įrengti stacionarius lauko tualetus, užbaigti automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo, centrinės tribūnos stogo platinimo darbus, - vardijo KKSC vadovas. - Balandžio mėnesį turime baigti „Aukštaitijos“ stadiono lengvosios atletikos bėgimo takelių montavimo darbus“.

Tačiau, anot miesto sporto vadovo, naujo stadiono statyba Panevėžyje dar nekvepia.

B.Pliavgos teigimu, iš Vyriausybės privatizavimo fondo netrukus tikimasi gauti 2 mln. 300 tūkstančių litų: „Tuomet, be jau minėtų darbų, galėsime pradėti rekonstruoti baseino, didžiosios sporto rūmų aikštelės grindis, tvarkysime stadiono apšvietimą“. Kiek anksčiau Panevėžio sporto bazių renovacijai iš Valstybės investicijų fondo gauta 2 mln. 500 tūkstančių litų. „Iš šios sumos dalį pinigų skirsime Lengvosios atletikos maniežo renovacijai“, - tikina KKSC direktorius.

Kaunas turi viltį

Šiuo metu mūsų futbolininkai rungtyniauja ir, deja, dar ne kartą žais, pasak Prancūzijos dienraščio „L‘Equipe“ žurnalisto, „sename kaimo stadione, kurio aplinka - lyg kaimo varžybose“.

Ambicijų rekonstruoti Kauno S.Dariaus ir S.Girėno sporto komplekso stadioną turi futbolo klubas „Kaunas“, tačiau už investicijas į stadioną klubas norėtų perimti jį savo žinion. Beje, šio futbolo arenos rekonstrukcijos projektas jau rengiamas. Pagal jį, rekonstrukcija kainuotų mažiausiai 30-40 mln. litų.

Vieta stadionui
© "Statyba ir architektūra"

Tačiau ne tik nacionalinė šalies rinktinė žaidžia šiame stadione. Jau daug metų daugkartiniai Lietuvos futbolo čempionai FBK „Kaunas“ futbolininkai atstovauja Lietuvai UEFA Čempionų lygos ir taurės varžybose. Į Kauną buvo atvykę žymūs Europos klubai Glazgo „Rangers“ iš Škotijos, „Liverpool“ iš Anglijos. Ne vienas kauniečių varžovas stebėjosi aikštės vejos būkle ir, beje, visa stadiono infrastruktūra.

Pabuvojus Kauno stadione, nereikia net užsienio žurnalistų žvitrių akių užfiksuotų vaizdų. Tūlas Lietuvos žiniasklaidos atstovas, lyg ir turėjęs būti apsipratęs prie panašių vaizdų, prabilus apie stadiono būklę, net ir dabar gūžčioja pečiais. Pavyzdžiui, prispaudus gamtiniam reikalui, žurnalistai turi dvi išeitis - arba iš spaudai skirtos ložės sukti didžiulį ratą į priešingoje stadiono pusėje esančius tualetus (neseniai jie buvo sutvarkyti, ir nereikia gamtinio reikalo atlikti tarsi kaimo vienkiemio tupykloje), arba apšapusiu koridoriumi, kitaip tariant, labirintu, surasti po tribūnomis esančiuosius. Beje, juos rasti yra kiek lengviau (ant sienų kabo kelios nuorodos), nei tuo pačiu keliu rasti išėjimą atgal tribūnas. Šios paieškos kartais primena žinomą rusų filmą „Burtininkai“.

Dar vienas pastebėjimas - po pagrindinėmis tribūnomis įrengtos ložės žiniasklaidos atstovams ir ypatingai svarbiems žmonėms V.I.P. Matant, kaip lyjant lietui per stadiono konstrukcijas varva vanduo, darosi neramu dėl savo saugumo. Apačioje sėdėti darosi dar baisiau, kai virš galvos siautėjanti daugiatūkstantinė futbolo gerbėjų minia pakelia vadinamąją bangą.

Vieninteliu, kuo gali dabar pasigirti Kauno stadionas, tai daugiau nei 1 mln. litų kainavusiu moderniausiu ir didžiausiu iš visų, esančių Baltijos šalių stadionuose, nauju 4,32 x 8,64 metro dydžio vaizdo ekranu. Jis, beje, buvo sumontuotas ne specialiai futbolo varžyboms, tačiau 2005 metais vykusiam 18-ajam Europos jaunimo lengvosios atletikos čempionatui. Šį projektą iniciavo Lietuvos lengvosios atletikos federacija.

Vilniaus stadionas „su lazda“

S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro stadionas
© DELFI (P.Garkausko nuotr.)

Dar 1988-aisiais ant Šeškinės kalno pradėtam statyti stadionui buvo numatytas išskirtinis vaidmuo - pagrindinis šalies stadionas, turintis apie 30 tūkst. sėdimų vietų žiūrovams. Tuomet suprojektuota ne vien pagrindinė arena, bet ir sporto kompleksas, kuriame buvo numatyta treniruočių aikštė, teniso kortai ir tinklinio aikštelės.

Iš pradžių statyboms skirtas 31 ha sklypas priklausė Vilniaus miesto savivaldybei, kuri ilgainiui visą techninę priežiūrą ir statybas pavedė UAB „Vilniaus kapitalinė statyba“. Stadiono statybos, nutrūkus finansavimui, sustojo 1993-iaisiais. Iki tol spėta pastatyti stadiono arenos požeminę dalį, išbetonuoti pilonus ir pradėti dalį arenos viršutinės dalies konstrukcijų. Statinio konstrukcija registruota Vilniaus miesto tarybos vardu, o kita aplink stadioną esanti teritorija priklauso valstybei, nes buvo finansuojama valstybės investicijų programos lėšomis.

Sustojus statyboms, šiuo sklypu buvo susidomėję vokiečių investuotojai, bet iškelta sąlyga baigti stadiono statybas atbaidė investuotojus, ir ilgainiui plotas buvo padalytas į keturias dalis. Vieną jų aukciono metu įsigijo AB „Vilniaus prekyba“. Taip atskilo viena iš kadaise planuotų stadiono teritorijos dalių.

Vėliau dar ilgai tvirtinta, kad šių konstrukcijų būklė gera. Esą statyboms buvo naudojamas korozijos beveik neveikiamas aukštos klasės gelžbetonis, o praėjus vieneriems metams po statybų nutraukimo styrančias metalines konstrukcijas bandyta užkonservuoti. Sprendžiant stadiono likimą dalyvavo Sporto departamento atstovai, apie problemą informuotas ir Olimpinis komitetas. Vienu metu lyg ir buvo nutarta, kad statybos turi būti tęsiamos ir būtent šioje vietoje turėtų būti nacionalinis stadionas. Tačiau vėliau nuomonė pasikeitė, buvo nutarta, kad tinkamiausia vieta naujajam futbolo stadionui vis dėlto yra vienintelis galimas konkurentas - senukas „Žalgiris“.

Panevėžio stadionas
© "Panevėžio balsas"

Dabar jau 2007-ieji. Pagal susitarimą tarp Vilniaus savivaldybės ir statybos darbus atliksiančios bendrovės, Nacionalinio stadiono techninis projektas turėtų būti atliktas iki šių metų pabaigos. Vyriausybei skyrus finansavimą, stadiono statybos darbai galėtų prasidėti jau kitų metų pradžioje. Numatoma, kad futbolo arena bus universalios paskirties, su dengtomis tribūnomis ir 25 tūkst. sėdimų vietų.

Kaip ten bebūtų, tačiau kol kas ne tik Vilnius, bet ir Lietuva lieka vienintele šalimi Europos Sąjungoje, neturinčia universalaus, pasaulinius standartus atitinkančio stadiono.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Atgijęs Latvijos krepšinis: auksinė karta – pakeliui į šlovės olimpą specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (28)

Latvija prieš Lietuvą. Rungtynės Rygos arenoje, į kurias bilietai ištirpo akimirksniu. Akistata,...

Vilniaus oro uosto atidarymo laukė dėl įdomios priežasties – pomėgiu užkrėtė ir žmoną (8)

Petras Kaukėnas yra avionikos specialistas . 26 metų vaikinui tenka dažnai atsakinėti į...

Lietuje pabudusi „Karklė“ tęsia linksmybes vienam rytas baigėsi komisariate (19)

Šeštadienio rytą festivalininkai „ Karklėje “ prabudo nuo lietaus lašų barbenimo į...

Lekiate prie jūros? Nepamirškite, Jus stebi (72)

Atostogauti galima ir reikia, tik ne tuomet, kai vairuoji. Tokią žinią visą vasarą vairuotojams...

Elitinėje vietoje – gėdingas vaizdas (120)

Išklypusios plytelės ir išlūžę latakai, daug metų neveikiantis apgriuvę fontanas. Taip jau ne...

Lietuviai rado dar vieną apsipirkimo maršrutą (236)

Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje šiemet prekių ir paslaugų...

Karščiausioje Žemės vietoje gyvybė rasta rūgštyje (3)

Siurrealistinių spalvų peizaže dominuoja ryškiai žalia ir geltona, burbuliuoja karštas vanduo,...

Vienas šuolis į vandenį pakeitė šeimos gyvenimą istorija sujaudino tūkstančius (91)

Birželio 10 d. vilnietis Aurimas Vėbra patyrė labai sudėtingą traum ą – kaklo penkto...

Pirmą „Lietuvos ryto“ treniruotę surengęs R. Kurtinaitis palinkėjo A. Gudaičiui parvežti medalį susipažino su asistentu (20)

Vilniaus „Lietuvos ryto“ komanda šeštadienio rytą surengė pirmą treniruotę, kurią,...