„Jonavos“ pagrindinėje sudėtyje jau spėjęs įsitvirtinti legionierius prieš atvykdamas į Lietuvą žaidė Babruisko komandoje „Belšina“, o dar anksčiau gynė ne vieno Baltarusijos klubo garbę.
– Eduardai, papasakok apie savo karjeros pradžią.
– Rimčiau futbolą pradėjau žaisti vėlai, būdamas 15-os. Akademijoje praleidau trejus metus. Paskui mano komandą išformavo, nustojau žaisti ir įstojau į universitetą Mogiliove. Kai pirmame kurse rinko komandą, pakvietė ir mane. Pradėjau žaisti Baltarusijos antroje lygoje, vėliau – pirmoje lygoje. Dar vėliau atstovavau aukščiausios šalies lygos komandoms. Ir taip dešimtmetį keliuose skirtinguose Baltarusijos klubuose tęsiau savo, kaip profesionalo, karjerą.
– Kas tave paskatino pradėti legionieriaus karjerą ir kodėl pasirinkai Lietuvą? Ar buvo sunku palikti savo šalį, šeimą?
– Visada norėjau pabandyti žaisti svetur. Anksčiau irgi buvo galimybė išvažiuoti, tačiau nesusitariau su vienu klubu, todėl likau Baltarusijoje. Šiemet mūsų šalis susidūrė su finansiniais sunkumais ir tai mane paskatino žengti žingsnį pirmyn: pakeisti klubą, čempionatą ir šalį. Norėjau save išbandyti kitoje vietoje.
Lietuvoje turiu pažįstamų „Trakų“, su kuriais žaidėme, ekipoje. Jie man šiek tiek papasakojo apie šalį. Be to, ji visai šalia Baltarusijos, galiu be problemų nuvažiuoti namo pas šeimą. Panašūs ir mūsų, kaip kaimynų, mentalitetai. Apskritai išvykti nebuvo sunku, nes esu pratęs kraustytis iš vienos vietos į kitą, o šiuo metu tvarkomos mano žmonos ir dukros vizos, jos atvažiuos pas mane į Jonavą. Dukrai vasarą bus ketveri metukai, noriu matyti, kaip ji auga.
– Ką manai apie „Jonavą“ ir kaip tave priėmė komandos draugai?
– Viskas kol kas patinka. Komanda dar kuriama, todėl nieko keista, kad yra šiek tiek organizacinių niuansų. Palyginus su panašaus lygio komandomis Baltarusijoje, čia klubų lygis tikrai neblogas, malonu dirbti, viskas profesionalaus lygio. Komanda draugiška, daug šnekančių rusiškai, bet mokausi ir lietuviškai. Moku pasakyti „labas“, „viskas gerai“, „ačiū“, „nugara“ ir kitus žodžius, kuriuos aikštelėje vartojame.
– Sužaidei du mačus su Marijampolės „Sūduva“ ir „Trakais“. Kokį įspūdį susidarei apie A lygą ir Lietuvos futbolo lygį?
– Žaidėme su praėjusių metų prizininkais. Tai tikrai geros komandos. Manau, kad Baltarusijos pirmenybėse jos galėtų pakovoti dėl 3-ios ar 4-os vietos. Kol kas man sunku spręsti apie „Jonavą“, bet, manau, Baltarusijoje užimtume tvirtą vietą lentelės viduryje, o galbūt galėtume kovoti ir dėl aukštesnės pozicijos. Tačiau sunku pasakyti, nes mūsų aukščiausioje lygoje žaidžia 16 klubų ir būna taip, kad ir lentelės autsaiderės įveikia lyderius.
– Ką manai apie pirmus du komandos ir savo pasirodymus? Žaidėme su stipriais klubais, ar pavyko parodyti viską, ką mokame?
– Pirmame susitikime su „Sūduva“ man viskas buvo nauja: nauja komanda, čempionatas ir nepažįstami priešininkai. Stengiausi būti atsargus, ne visą save parodžiau. Pavyko tikrai ne viskas, bet pasirodymą vertinu neblogai, tačiau žinau savo potencialą ir galiu žaisti geriau. Ateityje, manau, bus geresnių rungtynių. Šiuo metu, čempionato pradžioje, mums, gynėjams, dar sunku suprasti vienas kitą, be to, kalbame skirtingomis kalbomis.
Kaip pirmus du kartus, neskaitant klaidų, kurias padarėme su „Sūduva“, atrodėme tikrai neblogai. Gerai, kad susikuriame gerų progų puolime. Su „Sūduva“ pademonstravome savo charakterį. Atvirai sakant, kai praleidome trečią įvartį, aš galvojau, kad viskas, pralaimėjome. Bet vaikinai šaunuoliai, išlygino rezultatą, tikrai nesitikėjau. Puiku, kad sugebėjome atsitiesti, tai puikios emocijos. Su „Trakais“ emocinis nusiteikimas irgi buvo puikus. Jonavos komanda – tikrai gera, mūsų laukia nebloga ateitis. Svarbu, kad žaidžiame, kuriame progas, reikia tik pagerinti gynybą ir viskas bus gerai.
– Vidurio gynėjų poroje žaidi su Benu Spietiniu. Ar jau pradėjote vienas kitą suprasti?
– Stengiuosi su Benu dirbti prieš ir po treniruočių. Jei jis ko nesupranta, paprašau, kad komandos draugai padėtų. Palyginti su pirmomis rungtynėmis, dabar tikrai geriau vienas kitą suprantame. Kai jam ką ranka parodau, jis jau žino, ko noriu, nereikia ir žodžių.
– Po pirmų rungtynių treneris Donatas Vencevičius turėjo priekaištų gynėjams, po antrų liko labiau patenkintas jūsų grandimi. Ar galima sakyti, kad labiau susižaidėte?
– Pirmame mače buvo klaidų ir nesusišnekėjimų gynybos grandyje, kurie virto įvarčiais. Žinoma, negalima tokių spragų palikti. Tačiau padarėme išvadas, su „Trakais“ klaidelių buvo, bet ne tokių ir savo vartus išsaugojome sausus. Stengsimės savo žaidimą gerinti ir toliau.
Dvejas lygiąsias iškovojusi „Jonava“ kovo 18-ą dieną susitiks su sensaciją A lygoje pateikusiu Utenos „Uteniu“, kuris antrame ture įveikė čempioną Vilniaus „Žalgirį“.
