Povandeninės futbolo srovės vėl kunkuliuoja – Lietuvos futbolo federacija (LFF) ir A lyga susiginčijo dėl finansų. Pastaroji nori būti savarankiška ir nusikratyti prievaizdo, todėl sujudo iš savo kiemo šluoti skolas, tarp kurių – ir lygos prezidentui Deividui Šemberui neišmokėtas atlyginimas. Koks bus LFF atsakas ir kaip tai atsilieps priešlaikinių rinkimų perspektyvai?
Deividas Šemberas, Rimvydas Čekavičius, Edvinas Eimontas, Nerijus Dunauskas
© DELFI montažas

Užčiuopė skylę

Pirmadienį vyksiantis LFF vykdomojo komiteto posėdis gali būti audringesnis nei Baltijos jūra žiemą.

Federacija antrą kartą spręs, ar pritarti A lygos siūlomai lėšų paskirstymo klubams tvarkai.

Praėjusią savaitę šis klausimas jau buvo pristatytas LFF vykdomajam komitetui, tačiau iš posėdžio klubų atstovai skirstėsi nieko nepešę.

Pasiūlius Futbolo techninio vystymo asociacijos prezidentui Stasiui Stankui, sprendimas buvo atidėtas. Formali priežastis – LFF spyriojasi pervesti prašomus pinigus, nes nepageidauja, kad jais būtų kamšoma A lygos skola.

„Mūsų tikslas – savarankiška lyga, kuri sugeba generuoti pajamas. Tikrai nesinorėtų dengti skolas nežinant, kas bus toliau. Visi finansiniai sprendimai turi būti pagrįsti aiškiu planu, kaip nedirbti nuostolingai“, – DELFI sakė LFF prezidentas Edvinas Eimontas.

Bent jau praėjusiame sezone A lygos valdymą į savo rankas paėmusiai komandai to pasiekti nepavyko. Neoficialiomis žiniomis, prieš pirmenybių startą lyga savo sąskaitoje turėjo 20 tūkst. eurų likutį, o sezono pabaigoje balanse raudonai švietė 60 tūkst. eurų įsiskolinimai.

Devyndarbis vadovas

Kaip susidarė A lygai dabar koją kišantis minusas?

„Aš priėjimo prie finansinių srautų neturėjau, todėl smulkiau galėtų papasakoti tie, kas tiesiogiai buvo atsakingi: direktorius ir buhalterė“, – DELFI sakė D. Šemberas.

Deja, bet iki praėjusių metų pabaigos direktoriaus pareigas ėjęs Rimvydas Čekavičius aiškinti skolos susidarymo aplinkybių nepanoro, pasiuntęs atgal pas lygos prezidentą, kuris esą vienas įgaliotas komentuoti priimtus sprendimus.

Tad kliautis belieka nepatvirtinta informacija, kurią DELFI suteikė A lygai artimi šaltiniai.

Esą lygą klampinę sandoriai su viešąja įstaiga „Sporto zona“, administruojančia interneto televizijos platformą futbolo.tv. Sirgaliai ypač griežė dantį dėl sprendimo apmokestinti dalį A lygos vaizdo turinio internete, kuris galiausiai visiškai nepasiteisino.

„Buvo padaryta klaida, planuotų pajamų nesugeneravome. Lietuvos žiūrovas dar nėra pribrendęs mokėti, o ir pats produktas dar tikrai nėra pakankamai geras“, – pripažino D. Šemberas.

Registrų centro turimais 2015-ųjų lapkričio duomenimis, vienintelis „Sporto zonos“ dalininkas, o kartu ir pagrindinis bendrovės „Sporto televizija“ akcininkas, yra R. Čekavičius.

Rimvydas Čekavičius
Rimvydas Čekavičius
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Su buvusiu A lygos direktoriumi susijusios bendrovės ne tik aptarnavo tiesiogines pirmenybių rungtynių transliacijas internetu bei TV6 kanalu, bet taip pat rūpinosi varžybų reklama, rinkodara, viešaisiais ryšiais. „Sporto televizija“ filmuos čempionato kovas ir artėjančiame sezone.

„Kartais žmonės įsivaizduoja, kad vienu užpakaliu gali atsisėsti ant dviejų kėdžių. Bet jeigu sėdi ant trijų – tai jau išvis fantastika. Manau, funkcijų pasidalijimas turėtų būti labai aiškus. Tikrai nemanau, kad taip pasielgta piktybiškai, bet tai, kas tinka mažai įmonei, nebūtinai tinka didelei“, – tokį veiklos modelį sukritikavo E. Eimontas.

R. Čekavičius iš A lygos direktoriaus pareigų pasitraukė praėjusį lapkritį. Nors iš pradžių minėti du galimi jo įpėdiniai, Utenos „Utenio“ klubo direktorius Artūras Gimžauskas nusprendė į naują vagą nebristi, o lygos administracijai sausį ėmė vadovauti buvęs R. Čekavičiaus pavaldinys, praėjusiame sezone A lygos rinkodaros vadovo pareigas ėjęs Karolis Kalvaitis.

Pastarasis žinomas ir krepšinio gerbėjams – prieš trejus metus jis buvo skolose užklimpusio Kėdainių „Nevėžio“ klubo direktorius. Tuomet ambicingą sudėtį subūrusios komandos žaidėjai didesnę sezono dalį buvo maitinami pažadais apie hipotetinį gelbėtoją iš Rusijos, kuris realybėje taip ir nepasirodė.

Atlyginimo nereikalauja

Ar gelbėtojo dabar reikia A lygai?

Tarpsezoniu Lietuvos futbolo klubų asociacijos (LFKA), vienijančios aukščiausio diviziono ekipas, atstovai sukruto norėdami parodyti, kad išsikuopti gali patys.

O 60 tūkst. eurų dotacija, prašoma iš LFF lygos administravimo išlaidoms, esą būtų panaudota ne praeities klaidų taisymui.

„Dabar mūsų nuostolis – visai nedidelis, apie 7-8 tūkst. eurų. Nieko baisaus tame nematau. Pinigai iš LFF mums reikalingi ne skolų dengimui, o lygos ateičiai, vystymui. Ji gali ir privalo dirbti pelningai. Tik, deja, praėjusiais metais padarėme klaidų, dėl kurių turime šiokį tokį minusą“, – aiškino D. Šemberas.

Neoficialiomis žiniomis, su buvusiu direktoriumi pasiektas susitarimas leis lygai sutaupyti 30 tūkst. eurų.

Beveik 15 tūkst. eurų neišmokėto atlyginimo lyga skolinga ir prezidentui, bet sutinka laukti geresnių laikų.

„Visiškai negaila, nematau tame jokių problemų. Neturėjome pakankamai pajamų, todėl beveik visą sezoną dirbome visuomeniniais pagrindais. Nematau tame bėdos“, – sakė D. Šemberas.

Edvinas Eimontas ir Deividas Šemberas
Edvinas Eimontas ir Deividas Šemberas
© LFF

Kova dėl įtakos

Vis dėlto futbolo kuluaruose abejojama, ar buhalterinė aritmetika yra vienintelis veiksnys, nulemsiantis pirmadienio LFF vykdomojo komiteto posėdžio eigą.

A lygos klubų atstovai parengė modelį, pagal kurį patys imtųsi perskirstyti UEFA ir FIFA skiriamą paramą šalies klubams.

Ji apima 564 tūkst. eurų sezonui, dar 100 tūkst. eurų į klubų paramos fondą žada surinkti pati A lyga. Pirmą kartą pyragą ketinama suraikyti lygiais kąsniais: aštuoni pernai aukščiausiame divizione rungtyniavę klubai – LFKA nariai – gautų po 61,4 tūkst. eurų.

Lyginant su praėjusiu sezonu, tokia lygiava nenaudinga tik čempionui Vilniaus „Žalgiriui“, kuriam 2016 metais atseikėta 81,3 tūkst eurų UEFA solidarumo programos lėšų, skirtų jaunimo programoms vykdyti. Visi kiti klubai tenkinosi mažesnėmis sumomis, pavyzdžiui, vicečempionams „Trakams“ atiteko 22,6 tūkst. eurų.

Tuo metu iš I lygoje žaidžiančių ekipų kišenes papildytų tik tos, kurios atitinka klubų struktūros kriterijus. Kėdainių „Nevėžis“, Gargždų „Banga“, Telšių „Džiugas“ ir „Šilutė“ gautų po 21,6 tūkst. eurų.

Dar 86,4 tūkst. eurų liktų nepaskirstyta.

Iki šiol UEFA solidarumo lėšas dalindavo pati LFF, atsižvelgdama į su klubų susijusių vaikų ir jaunimo komandų skaičių bei žaidėjus, deleguotus į nacionalines jaunimo rinktines.

Kontrolės praradimas reikštų ir mažesnę įtaką, o dėl to LFF vykdamajame komitete yra įvairių nuomonių. Ypač prieš artėjančią federacijos konferenciją, kuriai turėtų būti pateiktas naujų įstatų projektas, pastumsiantis nusistovėjusius Lietuvos futbolo galios centrus.

Klubams nori suteikti lemiamą balsą

Prieš metus LFF prezidentu išrinktas E. Eimontas pažadėjo pakeisti federacijos įstatus. Rudenį suburta darbo grupė, oficialiai rengianti „gerosios valdymo praktikos įdiegimo pasiūlymus“. Po šia formuluote slepiasi ar bent turėtų slėptis ne kas kita, o nauja LFF įstatų redakcija.

„Laukia dar ilga procedūra – per šį mėnesį turėtume užbaigti savo ataskaitą, paskui reikės ją pristatyti apskričių federacijoms. Balandį ketiname apibendrinti visas mintis futbolo bendruomenės forume, o galutinis dokumentas keliautų į vykdomąjį komitetą. Ir visuomenės, ir UEFA lūkesčiai tokie, kad gegužę konferencijai būtų pateiktas įstatų projektas“, – DELFI sakė darbo grupės vadovas, buvęs LFF viceprezidentas Gintautas Babravičius.

Gintautas Babravičius
Gintautas Babravičius
© Asmeninis archyvas

Svarbiausia numatoma permaina – nauja LFF vykdomojo komiteto formavimo tvarka.

Dabar pastarajame regionų atstovai sudaro tik pusę narių – LFF konferencijoje jais išrenkami šešių iš dešimties šalies apskričių federacijų vadovai. Likusias vietas prie svarbiausio LFF stalo automatiškai užima šešių šakinių asociacijų – teisėjų, masinio futbolo, moterų futbolo, salės futbolo, vaikų ir jaunių futbolo bei techninio vystymo – prezidentai.

Būtent pastarųjų kėdes labiausiai klibina naujų įstatų perspektyva.

„Pagrindiniai pokyčiai būtų tokie, kad rinkėjų struktūrą konferencijoje turi sudaryti klubai. O vykdomajame komitete turi būti atstovaujamos visos apskritys ir visos pagrindinės interesų grupės: žaidėjai, treneriai, klubai, teisėjai“, – naujos lietuviško futbolo hierarchijos metmenis braižė G. Babravičius.

Jo įsitikinimu, pakeitus įstatus neatidėliojant reikėtų organizuoti neeilinę LFF konferenciją ir išrinkti visus federacijos valdžios organus – jau vadovaujantis naujomis žaidimo taisyklėmis.

„Pokyčių tikrai reikia. Dabartinė sistema – nei pakankamai efektyvi, nei demokratiška. Tai konstatavo ir UEFA atstovai. Reikia tiesiog ją pakeisti į normalią“, – pabrėžė G. Babravičius.

Kas yra kas

Kokia kryptimi balsų daugumą LFF vykdomajame komitete pasuks kylantys permainų vėjai, paaiškės pirmadienį.

Viešai LFF vadovybė tebedeklaruoja norinti matyti stiprią ir nepriklausomą A lygą, bet šiemet jau nebeapmokės teisėjavimo mokesčio, kuris kiekvienam klubui sudarė apie 20 tūkst. eurų. Be to, nors lyga pirmą kartą savarankiškai derėjosi su „Sportradar“ agentūra dėl tarptautinių čempionato internetinių transliacijų teisių pardavimo, į derybas vėliau įsikišo ir LFF.

„Pirmadienį pamatysime, kas yra kas. Jei federacija atiduoda teises vykdyti čempionatą lygai, bet viską toliau sprendžia pati, tai nėra normalu. Labai tikiuosi, kad klubų priimti sprendimai bus nekvestionuojami federacijos vykdomajame komitete“, – teigė D. Šemberas.

O jei bus kitaip? Jei iš nežinia kieno pagimdytų gandų plaukiantis konservatyviojo LFF sparno ėjimas – iš A lygos iškritusio „Kauno Žalgirio“ restitucija spjaunant ir sportinį principą, ir į Barselonos (Ispanija) universiteto parengtą bei su „Sportradar“ ilgai derintą aštuonių komandų tvarkaraštį – tik iš pirmo žvilgsnio atrodo pernelyg nutolęs nuo tikrovės?

D. Šemberas neslepia tokiu atveju irgi galintis spjauti – į A lygos prezidento, kuriam nesuteikiama jokios realios galios, pareigas.

Bet paklaustas, ar kitas žingsnis būtų kandidatavimas LFF prezidento rinkimuose, buvęs ilgametis Lietuvos rinktinės žaidėjas nusijuokė ir teigė to neplanuojantis.

„LFF turi puikų prezidentą. Šiai dienai aš tikrai nematau jam konkurencijos“, – DELFI pareiškė D. Šemberas.

Deividas Šemberas
Deividas Šemberas
© DELFI / Rafael Achmedov
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

VGT uždegė žalią šviesą: į kovą su „Islamo valstybe“ stos Lietuvos specialiosios pajėgos (27)

Pirmadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba aptarė ne tik krašto apsaugos sistemos...

Didžiausi atlyginimai: dešimtuke – netikėti naujokai (62)

Birželio mėnesį buvo tik viena įmonė, kurios darbuotojų atlyginimų vidurkis buvo...

Gyvai / Lietuvos įtakingiausieji 2017: DELFI TV tiesiogiai su vienu įtakingiausių Lietuvos ekonomistų R. Kuodžiu (1)

Tęsdamas išskirtinį projektą „Lietuvos įtakingiausieji 2017“, DELFI pristato įtakingiausių...

G. Nausėda apie prezidento rinkimus: prie šito klausimo bus galima sugrįžti labai rimtai (93)

SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda neneigia dalyvausiąs 2019 metų...

N. Vasiliauskaitė. Terorizmas pasaulį jau pakeitė (54)

„Net jeigu islamistai sugebėtų surengti Europoje po teroristinį aktą kiekvieną dieną, tai...

Barselonos išpuolio mikroautobuso vairuotojas nustatytas, jo ieškoma visoje Europoje (11)

Ispanijos policija pirmadienį paskelbė nustačius asmens, praeitą ketvirtadienį nukreipusio...

Artėja visiškas Saulės užtemimas: milijonai plūsta jo stebėti (11)

Į Jungtinių Valstijų miestus, įskaitant Čarlstoną Pietų Karolinoje, suplūdo milijonai...

Draugo gedėjusi kalytė pagaliau laiminga: įveikti sielvartą padėjo kačiukai (1)

Kai kalytės Floros šeima priglaudė 20-metį katiną Dexter'į, energinga malamutė kaipmat...

Holivudas gedi vieno garsiausių visų laikų komikų J. Lewiso (5)

Sulaukęs 91-erių mirė vienas žinomiausių visų laikų komikų ir šou pasaulio atstovų Jerry...