Švęsdamas 23-ajį gimtadienį Marijampolės „Sūduvą“ visai neseniai papildęs futbolininkas Panevėžyje susitiko su draugais, pasedėjo kavinėje, o paskui vartininkas įsivėlė į konfliktą, kurio metu buvo stipriai sumuštas. Incidento metu vartininkas krito ant asfalto, o po smūgio į jo smegenis išsiliejo kraujas, tad K.Timofejevas buvo priverstas nutraukti sportinę veiklą.
Šiuo metu 24-erių metų lietuvis vis dar varsto teismų duris bei stengiasi ieškoti teisybės šioje liūdnai pasibaigusioje istorijoje.
„Švenčiau gimtadienį, su draugais Panevėžyje pasedėjome kavinėje, vėliau iš jos išėjome ir įvyko konfliktas. Aplinkybių gerai nepamenu, tačiau žinau, kad gavau vieną smūgį, kuris mane „atjungė“. Kadangi aš aukštas, kritau ir stipriai trenkiausi į asfaltą. Po to apie dešimt dienų buvau komos būsenoje, gulėjau ligoninėje. Man buvo atlikta operacija, vėliau važiavau į reabilitaciją, vėliau laukė dar viena operacija ir vėl teko važiuoti reabilituotis“,- įvykio aplinkybes portalui futbolas.lt pasakojo Jonavoje karjerą pradėjęs futbolininkas.
– Kokios mintys ar prisiminimai užplūsta, kai pagalvojate apie šį nemalonų incidentą?
– Labai apmaudu, kad taip nutiko. Tikrai nieko gero. Labiausiai gaila pačio futbolo, nes tikrai myliu šį žaidimą. Norėjau rungtyniauti bei išvažiuoti į užsienio klubą... Pasiilgstu visko, kas susiję su futbolu. Šiame sporte viskas yra gerai.
– Neturėjote minčių grįžti į futbolą, ar tiesiog jų nebegali būti?
– Į aikštę grįžti aš noriu dar ir šiandien, noras niekur nedingęs, tačiau daktarai apsidraudžia ir sako griežtą „ne“. Nepaisant to, manau, kad kai yra noras, viskas yra įmanoma. O pas mane to noro labai daug.
– Jei daktarai neleistų žaisti ir ateityje, bandytumėte rizikuoti?
– Negaliu to pasakyti... Manau, kad laikas parodys.
– Karjeroje galutinio taško kol kas dar nededate?
– Šiuo metu dar ne. Pažiūrėsim ateityje.
– Kokia jūsų sveikatos būklė yra šiuo metu? Jaučiate kažkokias traumos pasekmes?
– Po tokios traumos, kai kraujas išsilieja į smegenis, neįmanoma nejausti pasekmių. Po truputį atsigaudinėju, viskas ateina su laiku. Šiuo metu viskas gerėja. Aš nežinau kaip buvo iš pradžių, o nei artimieji, nei daktarai nieko nesako, nes nori, kad man būtų ramiau.
– Jei nutiktų taip, kad į aikštę nebegrįžtumėte, kurios rungtynės ar kuris įvykis futbole jums buvo įsimintiniausias ar keliantis daugiausiai emocijų?
– Be abejo, į atmintį yra įstrigę visi debiutai, kai normaliai pradėjau stovėti vartuose. Pačios įsimintiniausios rungtynės būdavo A lygoje su Vilniaus „Žalgirio“ komanda... Tuose mačuose atiduodavome absoliučiai viską.
– Kur praleidote geriausią savo neilgos karjeros laiką?
– Negalėčiau išskirti vienos komandos. Visur buvo gerai, ypač ten, kur žaidžiau pagrindinėje sudėtyje. Aikštėje atiduodavau viską ką galiu, tai buvo svarbiausias dalykas.
– Kas labiausiai padėjo tuo sunkiu momentu nuvyti blogas mintis bei atsigauti?
– Labiausiai esu dėkingas savo draugei. Ji man padėjo visu tuo laikotarpiu, kai buvo išties labai sunku. Ji buvo šalia ir rūpinosi manimi. Taip pas esu dėkingas visiems artimiesiems, draugės tėvams bei draugams. Be jų pagalbos būtų buvę dar sunkiau.
