Mušė mirtiniems priešams
Prieš mėnesį Vilniuje pasiektos lygiosios 2:2 su favorite laikyta Slovėnija įpūtė drąsos Lietuvos futbolo rinktinės atstovams.
„Po tų rungtynių patys sau iškėlėme didelius reikalavimus. Mūsų žaidimas susilaukė atgarsio, daug palaikymo, gerų įvertinimų. Tai dar labiau įpareigoja nenuleisti kartelės“, – kalbėjo komandos vairininkas E. Jankauskas.
Pirmadienį jis surengė spaudos konferenciją, o po dienos kartu su dalimi į rinktinę pakviestų žaidėjų iškeliaus į Škotiją, kur šeštadienį laukia antras išbandymas 2018 metų pasaulio čempionato atrankos varžybose.
„Hampden Park“ stadionas, kuriame vyks lietuvių ir škotų akistata, E. Jankauskui kelia sentimentų.
Čia buvęs puolėjas 2006 metais iškovojo paskutinį savo svarų trofėjų. Škotijos taurės turnyro finale „Hearts“ tuomet po 11 m baudinių serijos palaužė „Gretna“ klubą. Bet dar saldesnė buvo pergalė 4:0 pusfinalyje prieš amžinuosius priešininkus iš Edinburgo „Hibernian“ ekipos, prie kurios E. Jankauskas prisidėjo vienu įvarčiu.
„Gerai pamenu, kaip pusė stadiono plojo ir džiūgavo, o kita pusė švilpė ir likus dešimčiai minučių iki mačo pabaigos paliko tribūnas. Džiaugiuosi, kad dabar vyrai galės patys pajusti tą ypatingą britišką dvasią stadione“, – 52 tūkst. vietų „Hampden Park“ arenoje lietuvių laukiančiu reginiu iškart mėgavosi E. Jankauskas.
Tiesa, pasimėgauti vaizdu pagrindinio Škotijos rinktinės namų stadiono švieslentėje svečiams iš Lietuvos dar niekuomet nepavyko.
Lietuviai keturis kartus yra viešėję Glazge ir kassyk patirdavo nesėkmes (1999 m. – 0:3, 2003 m. – 0:1, 2007 m. – 1:3, 2011 m. – 0:1).
„Turime ginklų ir potencialo šitą seriją nutraukti“, – prieš kelionę drąsinosi E. Jankauskas.
Galvos skausmas – laiko juostų skirtumas
Visą savo arsenalą treneris galės apžiūrėti nuskridęs į Glazgą, kur tiesiai keliauja dalis Lietuvos rinktinės „legionierių“.
„Dėl klimato, dėl natūralios „Hampden Park“ aikštės žolės nusprendėme susitikimui ruoštis vietoje“, – sakė E. Jankauskas.
Sudarant galutinį kandidatų sąrašą jam teko atlikti vieną priverstinę rokiruotę: Lietuvos futbolo federacijos (LFF) taurės turnyro finale traumą patyrusį Marijampolės „Sūduvos“ puolėją Tomą Radzinevičių pakeitė Klaipėdos „Atlanto“ saugas Ovidijus Verbickas.
Lyginant su slovėnišką testą patyrusia sudėtimi, pokyčių yra ir daugiau: po pertraukos į nacionalinės komandos stovyklą sugrįžta gynėjai Vytautas Andriuškevičius ir Tomas Mikuckis, išstūmę Rolandą Baravyką ir Arūną Klimavičių.
Pirmasis mačą Škotijoje turėtų pradėti starto sudėtyje ir sustiprinti gynybos grandį, kuri kėlė daugiausiai galvosūkių E. Jankauskui rungtynėse su Slovėnija.
Portlando „Timbers“ klubo krašto gynėjas pirmą kartą žais rinktinėje nuo to laiko, kai persikėlė į „Major League Soccer“ pirmenybes. Ne ką mažesnį atstumą pakeliui į Škotiją teks sukarti ir T. Mikuckiui, rungtyniaujančiam Chabarovsko SKA (Rusija) ekipoje.
„Vytui reikia perskristi dešimt laiko juostų, T. Mikuckiui – aštuonias, tik į kitą pusę. Pats labai gerai žinau, ką reiškia toks pasikeitimas. Tikiuosi, vyrai adaptuosis“, – sakė E. Jankauskas, 2009-2010 metais pats išbandęs MLS lygį, kuomet vilkėjo „New England Revolution“ klubo marškinėlius.
Visus kitus pagrindinius savo ginklus E. Jankauskas, treniruojantis rinktinę nuo praėjusio pavasario, mėgino jau ne kartą. Ir džiaugiasi tuo, kad pastaruoju metu dauguma jų buvo pagaląsti.
„Malonu, kad mažėja futbolininkų, žaidžiančių tik rinktinėje. Ir Vykintas Slivka, ir Edvinas Girdvainis dabar nuolat rungtyniauja savo klubuose. Beliko surasti vietą Arvydui Novikovui, kurioje jis gautų daugiau žaidimo praktikos. Nors jis ir labai talentingas žaidėjas, kiekvienam reikia pajusti rungtynių ritmą, ir vien treniruotės to neatstos“, – apie „Bochum“ (Vokietija) klubui priklausantį, bet traumų kamuojamą ir aikštėje nepasirodantį saugą atsiliepė E. Jankauskas.
Kvietimo į nacionalinę komandą šįkart laukė ir kitas po traumų virtinės Vokietijoje atsigauti mėginantis futbolininkas – Gratas Sirgėdas. Bet technika ir gebėjimu realizuoti standartines padėtis išsiskiriantis saugas buvo paliktas Lietuvos jaunimo (iki 21-erių metų) rinktinei.
„Šiai dienai galbūt ne, bet ateityje – tikrai taip, – DELFI paklaustas apie G. Sirgėdo galimybes žaisti reprezentacinėje šalies ekipoje, sakė E. Jankauskas. – Jam reikia eiti į priekį žingsnis po žingsnio. Įmetus jį tiesiai į rungtynes su tokia fiziškai galinga komanda kaip Škotija, žalos būtų daugiau nei naudos.“
Škotai kamuolį brangina
Škotai kovas F grupėje rugsėjį pradėjo svečiuose sutriuškindami Maltą 5:1. Tris įvarčius tuomet pelnė Robertas Snodgrassas, po vieną pridėjo Chrisas Martinas ir Stevenas Fletcheris.
Anot E. Jankausko, Gordono Strachano treniruojama komanda pasižymi ne tik škotams įprasta fizine jėga, bet ir kombinaciniu futbolu.
„Išskyrus „Leipzig“ klubui Vokietijos „Bundesliga“ pirmenybėse atstovaujantį Oliverį Burke, visi kiti Škotijos rinktinės žaidėjai rungtyniauja Anglijoje arba stipriausiose savo tėvynės klubuose. Puikiai žinote, koks ten propaguojamas futbolas. Bet ši škotų rinktinė pasižymi dar ir tuo, kad net varžovams spaudžiant po visą aikštę bando kamuolį įžaisti, o ne tiesiog spirti tolyn į priekį. Krašto gynėjai jungiasi į atakas, krašto saugai keičiasi vietomis su puolėjais – škotų atakuojantis blokas labai mobilus. Žaidžiant su tokia komanda reikia maksimalios koncentracijos“, – perspėjo Lietuvos rinktinės strategas.
Škotijos ir Lietuvos dvikova Glazge šeštadienį prasidės 21.45 val. Lietuvos laiku.
Grįžę į Vilnių lietuviai ruošis spalio 11 d. LFF stadione vyksiančioms rungtynėms su Malta.
