Ketvirtadienio popietę Palangos oro uoste nusileidusių futbolininkių veiduose suspindo plačios šypsenos. „Pagaliau mes čia“ – nepaisant varginančios kelionės į Lietuvą optimistišku tonu ištarė T. Adams.
Puikiai anglų kalba, kuri yra pripažinta valstybine Namibijos kalba, bendraujančios merginos, vos atvykusios, ėmė aktyviai domėtis mūsų kraštu ir pagal įprastas legionierių tradicijas nepamiršo išskirti šalto klimato mūsų šalyje.
„Jau prieš atvykdamos šiek tiek domėjomės jūsų šalimi ir žinojome, kad Lietuvoje klimatas nėra šiltas, bet dabar tuo įsitikinome pačios“, – net nelaukdama pagalbos ir pati suskubusi kelti lagaminą į bagažinę sakė Z. Coleman.
„Pas mus šiltasis metų sezonas dar tik ateina, bus šilčiau, pamatysite“, – nuraminome legionieres.
„Gintros-Universiteto“ naujokės penktadienį prisijungė prie komandos ir jau dalyvavo pirmoje treniruotėje. Vos atvykusių žaidėjų jau šeštadienį laukia pirmasis rimtesnis iššūkis – paleidžiamuosius raštus gavusios futbolininkės turėtų oficialiai debiutuoti Lietuvos čempionių gretose, rungtynėse su Kauno „LSU-Žara“.
Prieš pirmąją treniruotę „Gintros-Universiteto“ sudėtyje Z. Coleman ir T. Adams sutiko atsakyti į keletą klausimų, tačiau dar nespėjus užduoti pirmojo pašmaikštaudamos įspėjo, kad ilgai neužtrukčiau, nes jos nekantrauja prisijungti prie apšilimą jau pradėjusių komandos draugių.
– Merginos, trumpai pristatykite save „Gintros-Universiteto“ klubo aistruoliams.
– Esu Thomalina Adams, man 22-eji, rungtyniauju krašto saugo pozicijoje. Gimiau ir augau mažame Namibijos kaimelyje, o pradėjusi aktyviai sportuoti persikėliau į Namibijos sostinę Vindhuką. Ten atstovavau „Beauties“ ekipai, su kuria tapau šalies čempione. Žaidėme vienoje komandoje kartu su Zenatha. 2011 metais persikėliau rungtyniauti į Europą, žaidžiau Vokietijos komandose. Tai buvo puiki patirtis. Ypač, kai žaidžiau „VfL Bochum“ ekipoje. Deja, dėl įvairių nepalankiai susiklosčiusių techninių aplinkybių turėjau grįžti į gimtinę ir žvalgytis naujų galimybių.
– Mano vardas Zenatha, kaip jau žinote, pavardė – Coleman. Man taip pat 22-eji metai, aikštėje geriausiai jaučiuosi žaisdama puolimo grandyje, esu kilusi iš sostinės Vindhuko. Su „Beauties“ ekipa, kaip ir Thamolina, esu tapusi šalies čempione. Ne pirmus metus atstovauju ir nacionalinei Namibijos moterų rinktinei, su kuria prieš mėnesį dalyvavome Afrikos nacijų taurės turnyre. Deja, po atkaklios kovos turėjome pripažinti Zambijos rinktinės pranašumą. Manau, kad mums pritrūko sėkmės, nes žaidėme išties neblogai. „Gintra-Universitetas“ man taps pirmąja ekipa Europoje, tai bus nauja patirtis, todėl nekantrauju pradėti.
– Kaip praėjo jūsų kelionė į Lietuvą? Kokie pirmieji įspūdžiai užplūdo nusileidus į mūsų šalį? Ar domėjotės mūsų šalies tradicijomis, kultūra, Šiaulių miestu, klubo, kuriame rungtyniausite istorija? (atsakė Thamolina)
– Kelionė buvo ilga, tačiau nesiskundžiame, nes tai normalu, juk keliavome iš Namibijos į Lietuvą. Keletą dienų, kol sutvarkėme visus dokumentus, buvome apsistojusios Londone, o dabar jau esame čia. Vos išlipusios iš lėktuvo supratome, kad čia – iš tiesų šalta. Nors žinojome, kad Lietuvoje klimatas atšiaurus, bet tokio temperatūrų skirtumo nesitikėjome. Prieš atvykdamos apie jūsų šalį šiek tiek skaitėme internete. Žinome, kad jūs, kaip ir mes, išpažįstate krikščionybę. Domėjomės ir klubo istorija. Skaitėme, kad didžiausius pasiekimus iškovojote 2014 metais, kuomet patekote tarp 16 -os pajėgiausių Europos klubų. Tikimės, kad šiais metais pasiekimus pakartosime, o gal net pagerinsime (šypsosi).
– Kokios pagrindinės priežastys paskatino jus pasirinkti „Gintros-Universiteto“ pasiūlymą? (atsakė Thamolina)
– Mūsų agentas rekomendavo rinktis „Gintros-Universiteto“ klubą dėl kelių priežasčių. Visų pirma, tai – daugkartinių Lietuvos čempionių komanda, kuri dalyvauja UEFA moterų Čempionių lygos varžybose, o jose dalyvauja visų Europos šalių čempionai. Antra, agentas minėjo, kad čia sudaromos puikios sąlygos žaidėjoms iš užsienio. Žinome, kad praėjusį sezoną komandoje rungtyniavo žaidėjos iš Dramblio Kaulo Kranto. Trečia, tai – nauja patirtis ir naujos galimybės. Pačios esame savo likimų kalvės, todėl jeigu norime tapti tikromis profesionalėmis, privalome įrodyti, kad esame to vertos.
– Ką atvykusios į Šiaulius aplankėte pirmiausiai? (atsakė Zenatha)
– Pirmiausia apsilankėme prekybos ir pramogų centre „Saulės miestas“. Apsižvalgėme vietovėje, kurioje gyvensime, sužinojome, kur galėsime apsiprekinti, išeiti pasivaikščioti. Taip pat nekantraujame apsilankyti ir Šiaulių bažnyčioje. Esame iš religingų šeimų, todėl mums tai labai svarbu.
Supratusios, kad tai paskutinis klausimas, naujokės pašoko iš savo vietų ir, padėkojusios už trumpą pokalbį, nuskubėjo klausyti trenerio nurodymų.
Apie šių futbolininkių persikėlimą rungtyniauti į Lietuvą su pasididžiavimu rašė ir vienas populiariausių Namibijos naujienų portalų namibiasun.com. „Brave Gladiators“ (liet. Drąsiosios Gladiatorės) spaudoje pristatomas Namibijos moterų rinktinės duetas buvo išlydėtas su didelėmis viltimis, kurias išreiškė rinktinės trenerė Jacqui Shipanga bei Namibijos futbolo asociacijos prezidentas Frans Mbidi.
„Neabejojame, kad šis karjeros žingsnis jas atves į teisingą tobulėjimo kelią. Pirmiausia, jos turi pademonstruoti savo sugebėjimus ir įsitvirtinti Europoje. Tik tuomet atsivers galimybės žaisti didžiausiuose Europos klubuose“, – spaudai sakė J. Shipanga.
„Pastaruosius metus jos įdėjo daug pastangų ir juodo darbo tam, kad būtų pastebėtos. Mūsų „gladiatorės“ jau netrukus sulauks savo šlovės akimirkų. Jomis didžiuojuosi aš, Namibijos futbolo asociacija ir visa Namibija“, – drąsindamas rinktinės lyderes kalbėjo Namibijos futbolo asociacijos prezidentas.