LRT televizijos laidoje „Teisė žinoti“ E. Jankauskas teigė norįs, kad „purvini vandenys“ (galimos korupcijos Lietuvos futbolo federacijoje skandalo – red. past.) neliestų rinktinės žaidėjų.

– Pone Jankauskai, ar Jums nebaisu, kad Jūs „neriate į šitą purviną vandenį“ ir, kaip jau minėjo V. Radzevičius, nebūtinai Jums pavyks čia pritaikyti tą patirtį, kurią įgijote žaisdamas užsienio klubuose?

– Be abejo, tai – labai didelis iššūkis, tačiau aš labai norėčiau, kad tie „purvini vandenys“ neliestų žaidėjų. Žaidėjai atvažiuoja čia pasiruošti rungtynėms ir garbingai atstovauti savo šaliai. Aš žinau, kad dėmesys, spauda, televizija pasieks žaidėjų ausis, tačiau labai norėčiau – jei teks man tokia garbė ir užduotis ruošti juos rungtynėms – kad visa tai neveiktų žaidėjų neigiamai. Kadangi mūsų darbas yra kitas.

Žinau, kad vyksta daug dalykų, apie kuriuos žmonės šiandien galbūt išgirs pirmą kartą. Bet mūsų darbas yra aikštėje. Ir aš tikiu, kad savo gerais rezultatais mes galime šalies futbolą traukti į viršų iš tos, sakykime, duobelės, kurioje esame jau keletą metų...

– Iš prarajos Jums reikės ją traukti...

– Kaip pažiūrėsi. Lietuva niekada nebuvo superfutbolo šalis ir, jeigu lygintume, krepšinis Portugalijoje yra tokiame pat lygyje, kaip futbolas Lietuvoje. Tačiau mes nieko apie tai nežinome, negirdime, nes dėmesį atitraukia kita sporto šaka – futbolas, kuris, be jokių abejonių, pasaulyje yra populiariausias.

Dėl to, aišku, kad, sujungus visas mūsų pajėgas, patirtį ir žmonių norą padėti futbolui, aš nekalbu apie biudžetus ir jų skirstymą, bet apie norą padėti futbolui – tai galbūt visų pirma reikia kelti vaikų ir jaunimo trenerių kvalifikaciją. Nes matome tik galutinį rezultatą – rinktinę, bet į ją ateina žaidėjai iš jaunimo, kuriems šiandien trūksta paprasčiausių pagrindų.

Matyt, buvo klaidų metodikoje arba treneriai nėra tinkamai atlyginami, kad būtų pakankamai motyvuoti ir mylėtų savo darbą. Nenoriu kritikuoti, nes nesu įsigilinęs į jų darbą, tačiau, sujungus pastangas ir pakvietus kitų šalių specialistus pasidalinti patirtimi, galbūt žingsnis po žingsnio pavyktų pasiekti rezultatą.