Keliaujantys į vieną įspūdingiausių Kolumbijos miestų Medeljiną gali užsisakyti turistinį maršrutą su gidu, kuriame supažindinama su P. Emilio Escobaro-Gavirios gyvenimo momentais. Futbolas – svarbi šio turistinio maršruto dalis. Jame minima ir šiurpi teisėjo A. Ortegos nužudymo istorija Medeljino gatvėse.
A. Ortegos, kaip ir daugelio kitų Kolumbijoje, likimą nulėmė vieno žmogaus žodis, tąsyk ištartas po futbolo rungtynių. Rungtynių lietuviams menkai žinomame Kalio mieste, kur 32-ejų arbitras vadovavo susitikimui tarp vietos „America“ ir Medeljino „Independiente“ ekipų – pastarąją aistringai palaikė P. Escobaras.
Rungtynės pasibaigė šeimininkų pergale 3:2, o A. Ortega pačioje susitikimo pabaigoje dėl pavojingo žaidimo neįskaitė svečių įvarčio, pelnyto efektingu smūgiu per save. Kaip paaiškėjo vėliau, šis epizodas tapo mirties nuosprendžiu sprendimą priėmusiam aikštės arbitrui, rašo Marca.com.
Du dešimtmečius šią istoriją gaubė paslaptis ir drąsiai liudyti išdrįso tik įvykių epicentre atsidūręs nužudytojo teisėjo kolega, tačiau prieš keletą metų savo žodį tarė vienas iš pagrindinių P. Escobaro patikėtinių, buvęs narkokartelio „torpeda“ Jhonas Jairo Velasquezas, žinomas Popeye pravarde. Su Kolumbijos teisėsauga bendradarbiauti jis sutiko prieš pat narkokartelio griūtį, 1992-aisiais, o jo liudijimai iki šiol kelia šiurpą ir polemiką Pietų Amerikos žiniasklaidoje.
„Tą dieną aš buvau kartu su vadu Pablo, o „America“ įveikė Medeljino futbolininkus padedant teisėjui. Pablo įsiuto ir įsakė Chopo (vienam iš savo samdomų žudikų, – red. past.) surasti arbitrą A. Ortegą ir jį nužudyti“, – atskleidė Popeye.
Arbitrų pagrobimo atvejai tų laikų Kolumbijoje nebuvo naujiena. Lygiai prieš metus P. Escobaro vadovaujama grupuotė sučiupo teisėją Armando Perezą, kurį išleido tik po ilgų derybų ir su vieša žinute – „teisėjus, kurie švilpia blogai, mes užkasime“. Dėl šios priežasties, kiekvienas paskyrimas vadovauti rungtynėms, kuriose žaidžia „Independiente“, buvo lydimas milžiniškos rizikos. „Laimingieji“ būdavo išrenkami burtų keliu.
Lapkričio 15-osios vakarą „America“ ir „Independiente“ tarpusavyje žaidė dar kartą, ir šį sykį susitiko Medeljino stadione. Burtai lėmė, kad vienu iš šio mačo arbitrų teko dirbti ir A. Ortegai – nepaisant žiniasklaidos perspėjimų ir kritikos, Kolumbijos čempionato organizatoriai burtų rezultatų neanuliavo.
A. Ortega ir Jesusas Diazas – geriausias tų laikų Kolumbijos teisėjas – atliko šoninių arbitrų pareigas, o pagrindiniu mačo arbitru dirbo Orlando Reyesas. Rungtynių dieną, šeštą valandą ryto, arbitrų trejetas lėktuvu atvyko į Medeljiną. Įsikūrė sau įprastame viešbutyje, pačiame miesto centre. Geram A. Ortegos draugui J. Diazui nerimas ėmė kilti jau vidurdienį, kuomet teisėjas sulaukė įtartino skambučio su prašymu pasiaiškinti dėl dviejų savaičių senumo įvykių ir klausimų, ar nedarys klaidų vakare vyksiančiame mače.
20.30 val. prasidėjusios rungtynės nebuvo niekuo išskirtinės – baigėsi lygiosiomis 0:0. Tačiau įtampa nemažėjo – teisėjų trejetas greitai paliko stadioną ir paprašė, kad policijos patrulis juos palydėtų iki restorano „Dino“, kur pastarieji buvo įpratę vakarieniauti. Deja, restoranas buvo uždarytas, todėl teisėjai nusprendė užsukti į kitą toje pačioje gatvėje esantį restoraną, įsikūrusį mažiau nei už 100 metrų nuo jų viešbučio.
Buvo be penkiolikos vienuolika ir J. Diazas detaliai prisimena kiekvieną tolesnių įvykių akimirką, apie ką kalbėjo skirtinguose savo interviu. Arbitrai ėjo gatve kalbėdamiesi apie keistąjį dienos skambutį, kai išgirdo staigų padangų cypimą – iš kairės priartėjo automobilis.
Langas greta priekinės keleivio sėdynės atsidarė, ir iš jo pasipylė automato šūviai, lydimi riksmo: „Chucho, saugokis“. Chucho (taip meksikiečių žargonu vadinami žmonės, kurių vardas – Jesus, – red. past.) – refleksyviai bloškėsi į šalį, o A. Ortega puolė bėgti. Deja, išvengti kulkų jam nepavyko – teisėjas buvo sužeistas į koją. Į jau parkritusį ant žemės arbitrą žudikas paleido dar devynias kulkas, o tuo metu automobilio vairuotojas A. Diazui ištarė: „Ramiai, vyruti, su tavimi tai niekuo nesusiję“. Po akimirkos automobilis dingo Medeljino gatvėse.
Prabėgo ne viena minutė, kol vietinio elgetos padedamas Chuco-J. Diazas sustabdė pakeleivingą automobilį, nugabenusį sužeistąjį į ligoninę. Visgi „Soma“ klininkoje, esančioje už 2,5 km nuo incidento vietos, medikai konstatavo teisėjo mirtį.
Po šio rezonansinio įvykio, kurio metu žuvo vienas principingiausių šalies teisėjų, Kolumbijos čempionatas buvo sustabdytas.
Nepaisant viešos nuomonės, kad nužudymą užsakė P. Escobaras, byla, kaip ir daugelis to meto košmariškų įvykių Kolumbijoje, taip ir liko įstrigusi korumpuotoje vietos teisėsaugos kebeknėje. Ji nebuvo atversta iki pat 2009-ųjų, nors nuo paties narkobarono P. Escobaro mirties jau buvo prabėgę 16 metų. Suėjus 20 metų terminui, nužudymo byla buvo archyvuota.
Ir tik po to savo žodį tarė Popeye.
Ir tai toli gražu ne vienintelis toks įvykis Kolumbijos ir Pietų Amerikos futbole. Pats Popeye buvo įsitraukęs į mėginimą papirkti Argentinos arbitrą Carlosą Esposito prieš prestižinio žemyno turnyro
„Copa Libertadores“ rungtynes. Tą sykį žaidė kita Medeljino komanda – „Atletico Nacional“, kuri taip pat glaudėsi po P. Escobaro sparneliu.
Apie sukrečiantį „svečių“ vizitą papasakojo pats arbitras C. Esposito.
„Į viešbučio kambarį rungtynių išvakarėse paprašėme vandens, kurį turėjo atnešti mergina. Tačiau kartu su ja į vidų įsibrovė ir keturi ginkluoti tipai, atsinešę rankinę su 200 tūkstančių dolerių. Vyrai įžengė ir pareiškė, kad tai yra mums skirti pinigai, jei laimės „Nacional“. Tai buvo košmariška – vienas iš įsibrovėlių įrėmė kolegai į galvą pistoletą.
Pasakėme, kad nesutinkame, o šie nusivaipė. „Tvarkoje, tačiau geriau, kad laimėtų „Nacional“, nes jūsų gyvybė verta daugiau nei tūkstantis dolerių Buenos Airėse.“ Išdaužė visą kambarį, paliko mus be telefono. Bandėme ištrūkti, tačiau buvo neįmanoma – saugojo iš visų pusių. Buvau metęs rūkyti prieš šešis mėnesius, tačiau tą naktį vėl grįžau prie cigarečių“, – pasakojo arbitras.
Mačo baigtis buvo aiški: 6:0 laimėjo „Nacional“. Ir apskritai tais metais „Nacional“ iškovojo pirmąjį savo „Copa Libertadores“ titulą. Šiemet, 2016-aisiais, jau be narkokartelio šleifo, Medeljino komanda tai padarė antrą kartą ir kitą mėnesį dalyvaus Japonijoje vyksiančiame geriausių pasaulio klubų čempionate.
1989-ieji apskritai buvo vieni kraupesnių metų Kolumbijos narkomafijos istorijoje. Per juos P. Escobaras ir jo vadovaujamas Medeljino kartelis nužudė per 730 policijos pareigūnų, visuomenės veikėjų, žurnalistų, susprogdino Saugumo departameno posėdžių salę.
Narkobaronas turėjo milžinišką įtaką aukščiausiems Kolumbijos pareigūnams ir buvo nukautas tik 1993-iaisiais.
Jo gyvenimo istorija pasakojame milžiniško populiarumo sulaukusiame seriale „Narkotikų prekeiviai“ („Narcos“), kur P. Escobaro vaidmenį atlieka Brazilijos kino žvaigždė Wagneris Moura.
