Galėjo pakeisti J. Couceiro
Prieš 16 metų į Daniją išvykęs A. Skarbalius neatitrūko nuo Lietuvos futbolo aktualijų ir puikiai žino, kad šiuo metu jo pavardė gimtinėje linksniuojama ypač dažnai.
Tačiau žiniasklaidoje galimu Lietuvos rinktinės vyriausio trenerio postą palikusio Raimondo Žutauto įpėdiniu piešiamas specialistas tokius svarstymus vadina tik retoriniais.
„Pirmiausia turi būti interesas. O jo federacija, kaip matyti, kol kas neturi“, – DELFI teigė elitinėje Danijos lygoje rungtyniaujančios „HB Koge“ ekipos vairininkas.
Anot A. Skarbaliaus, su LFF vadovais jis nebendravo nuo 2009-ų rugsėjo. Tąkart buvęs nacionalinės komandos gynėjas LFF rinktinių direktoriaus Roberto Tautkaus skambučio sulaukė po šokiruojančios Lietuvos komandos, kuriai tuomet vadovavo portugalas Jose Couceiro, nesėkmės Farerų salose (1:2).
„Po pralaimėjimo Farerų saloms federacijoje buvo kilusi lengva panika, ir Robertas klausė, ar aš priimčiau siūlymą treniruoti rinktinę, jei jis būtų pateiktas. Pasakiau, kad pirmiausia nereikėtų skubėti atleisti esamo trenerio, nes vienos rungtynės dar nieko nereiškia, o tokį specialistą kaip J. Couceiro kažin ar kada pavyks surasti. Be to, man reikėjo pasitarti su savo klubu“, – prisiminė A. Skarbalius.
Treneris pasakojo su R. Tautkumi sutaręs, kad pastarasis dar kartą paskambins po dienos, tuo tarpu pats A. Skarbalius apie galimybę dirbti Lietuvos rinktinėje pranešė „HB Koge“ klubo vadovybei.
„Susirinko klubo valdyba, pasitarė ir nusprendė, kad neturi nieko prieš. Bet žadėto skambučio iš federacijos nesulaukiau. Klubo vadovai vėliau niekaip negalėjo suprasti, kas atsitiko, nes Vakaruose taip elgtis nėra įprasta. O man beliko tik skėsčioti rankomis.
Nuo to laiko iš federacijos daugiau nieko nebegirdėjau. Turbūt jie suprato, kad kelsiu tam tikrus reikalavimus, ir pasirinko kitus žmones. Nesakau, kad tai buvo blogas jų ėjimas, bet civilizuotame pasaulyje įprasta ką nors sutarus paskambinti ir pranešti, jog pasirinktas kitas variantas“, – LFF atstovų elgesiu stebėjosi A. Skarbalius.
Primename, kad iš J. Couceiro rinktinės vadžias 2010 metų vasarį perėmė R. Žutautas, kurio treniruojami lietuviai atrankos į 2012 metų Europos čempionatą varžybose sukrapštė 5 taškus (1 pergalė/2 lygiosios/5 pralaimėjimai) ir per plauką išvengė paskutinės vietos grupėje.
Lietuva vis dar traukia
Nesulaukęs progos grįžti į Lietuvos rinktinę vilkėdamas trenerio kostiumu, A. Skarbalius karjeros laiptais toliau kyla Danijoje. Sausį jis paliks kuklią „HB Koge“ ekipą ir prisidės prie garsiausio Danijos klubo „Brondby“ trenerių štabo.
10 kartų šalies čempionų titulą iškovojusios komandos stratego Henriko Jenseno padėjėju dirbsiantis lietuvis su „Brondby“ pasirašė pustrečių metų galiosiančią sutartį.
– Ar pats dar turite noro grįžti į tėvynę ir dirbti su Lietuvos rinktine? – DELFI paklausė A. Skarbaliaus
– Buvau, esu ir būsiu lietuvis, kuris dėkingas savo tėvynei už tai, kad pavyko prasimušti į futbolo pasaulį tiek kaip žaidėjui, tiek kaip treneriui. Esu ir anksčiau sakęs, kad visada norėsiu padėti Lietuvai. Bet kai nutiko situacija, apie kurią pasakojau, susimąsčiau, kas dedasi: deja, eilinį kartą Lietuva parodė ne itin džentelmenišką savo veidą. Tuomet iškyla klausimas, ar mano pagalbos kam nors apskritai reikia.
Kai bendrauju su treneriais iš Lietuvos, nuolat girdžiu skundus, kad visi purvai dėl Lietuvos futbolo bėdų pilami ant jų galvų. Bet patys treneriai jaučia, kad kaip tik jų niekas neklauso, nesidomi, kokios yra jų problemos. Tai labai skaudu. Žinoma, norėtųsi kaip nors pakeisti šią situaciją, bet dabar dirbu Danijoje, ir visas mano dėmesys sukoncentruotas čia. O žmonės, kurie kada nors panorės, kad dirbčiau kitur, visada mane galės susirasti.
– Galbūt pasišiukšlinusi federacija dabar tiesiog bijo į jus kreiptis?
– Tai – jūsų žodžiai, ne mano (juokiasi – DELFI). Yra taip, kaip yra. Po Naujų metų pereinu dirbti į „Brondby“ klubą, su kuriuo esu pasirašęs ilgalaikę sutartį. Tad reikia iš naujo žiūrėti, kokia padėtis bus ateityje.
Pasigenda ir strategijos, ir jos įgyvendintojų
– Lietuvoje šiuo metu daug kalbama apie tai, kodėl nacionalinė rinktinė apgailėtinai pasirodė Europos čempionato atrankos varžybose. Kokias didžiausias problemas matote stebėdamas lietuvišką futbolą iš šalies?
– Norint pasiekti rimtų rezultatų, pirmiausia reikia pasirinkti tinkamą strategiją. Jos laikantis, nesivaidijant tarpusavyje ir dirbant tikslingai galima sunokinti norimų vaisių, ką parodė kitos mažosios šalys. Juk neužtenka vien pakeisti trenerį – jei šitiek metų rezultatai yra blogi, neužauga jaunimo, kuris išvažiuotų į gerus klubus, keisti reikia visą virtuvę. Reikia paruošti naują futbolininkų tobulinimo strategiją, surinkti stiprią trenerių bei kitų specialistų grupę ir nuosekliai dirbti.
Jauni žaidėjai iš Lietuvos, kurie atvažiuoja į mūsų klubą Danijoje, būna atletiški, bet jiems trūksta suvokimo apie pozicinį žaidimą. Futbolininkus reikia išmokyti mąstyti, priimti sprendimus atakuojant, o ne vien gintis. Tuo tikslu būtina sukurti savotišką futbolo Bibliją, kuria futbolo mokyklų treneriai galėtų remtis ugdydami jaunimą.
Vėliau jaunuosius futbolininkus reikėtų išsiųsti į gerus užsienio klubus, tačiau tik tuos, kuriuose jie žaistų, o ne sėdėtų ant suolo. Tuomet ir įvairių amžiaus grupių rinktinės turėtų futbolininkų pasirinkimą. Bet tam, kaip minėjau, reikia laiko ir rimtos specialistų komandos.
– LFF vadovai mano, kad visą futbolo piramidę turėtų prižiūrėti naujas rinktinės strategas. Pritartumėte šiai minčiai?
– Žinoma, svarbu, ką federacija renkasi: ar trenerį, kuris turi pasiekti rezultatų čia ir dabar, ar specialistą, kuris atsineša idėjų bei noro padėti ir prisidėti prie viso proceso. Tačiau nepamirškime, kad, jei rinktinė pralaimi du ar tris mačus, ateina laikas, kuomet reikia keisti jos lyderį – trenerį. Kas bus, jei taip kaitaliosis žmonės, kuriantys futbolo struktūrą?
Visa virtuvė neturėtų priklausyti nuo vieno žmogaus, todėl reikalinga ir stipri talkininkų komanda, kuri galėtų tęsti darbą pakeitus vadovą. Niekada niekas – nei federacijos, nei komandos vadovas – neturėtų įsivaizduoti esąs „pasaulio bamba“, kadangi greta jo privalo būti ir geras specialistų kolektyvas.
– Jūs pats idėjų, tinkamų įgyvendinti Lietuvoje, turite pakankamai?
– Nežinau, ar jos tinkamos, bet idėjų bei kūrybingumo niekada nestigau. Kaip futbolininkas gal buvau ribotas, bet mano arkliukas buvo tai, kad galėjau dirbti nuo ryto iki vakaro, ką darau ir dabar.
Naujas iššūkis – prikelti legendinę komandą
– Pakalbėkime apie jūsų dabartinį darbą „HB Koge“ klube, su kuriuo atsisveikinsite jau po kelių mėnesių. Antrą kartą išvedėte ekipą į Danijos aukščiausiąją lygą, tačiau panašu, kad įsitvirtinti joje ir vėl nepavyks (per 12 turų 4 taškus surinkusi „HB Koge“ šiuo metu užima paskutinę - 12-ą vietą). Ar šis klubas pasiekė savo galimybių ribą?
– Deja, taip, nors šįkart aukščiausioje lygoje turime stipresnę komandą. Rezultatai tikrai nėra džiuginantys, bet specialistai Danijoje mato, kad beveik visas rungtynes su turtingesniais oponentais žaidėme kaip lygūs su lygiais. Nesugebame išnaudoti progų, ir tai yra patirties stokos pasekmė – mūsų komanda yra pati jauniausia tarp visų čempionato dalyvių.
O tie žaidėjai, kurie patobulėja ir įgyja patyrimo, iš karto būna parduodami, nes tai verčia daryti ekonominė mūsų klubo situacija. Net žemesnėje lygoje, vertinant finansinį pajėgumą, būtume tik 5 ar 6 vietoje, tad šiam klubui tiesiog ne vieta aukščiausiame divizione.
– Savo ruožtu, kita jūsų karjeros stotelė „Brondby“ klubas yra Danijos futbolo flagmanas, tačiau pastaraisiais metais šios komandos rezultatai taip pat neblizga.
– Tai kažkuo primena Lietuvos futbolo situaciją. Viskas prasideda nuo viršaus: matyt, kažkada buvo priimti sprendimai, kurie nepasiteisino, ir dabar „Brondby“ laivą jau daugelį metų stipriai krato. Bet klubas turi naują sporto direktorių – Ole Bjurą, su kuriuo aš pats esu žaidęs „Brondby“ komandoje. Jis sukūrė rimtą strategiją, kurios bandoma laikytis nežiūrint dabartinių rezultatų, ir tai man labai patinka. Manyčiau, kad vyriausiasis treneris puikiai dirba su esama komanda, paprasčiausiai jam dar trūksta žaidėjų, vyksta kartų kaita. Viskas užims laiko, bet mes esame pasiruošę įtemptai dirbti, kad grąžintume „Brondby“ į deramas pozicijas.
– Kai praėjusią vasarą sudarėte kontraktą su „Brondby“ klubu, Lietuvoje buvo pasigirdę kalbų, kad ilgalaikėje perspektyvoje jums numatoma ir vyriausio ekipos trenerio kėdė. Ar apie tai kalbėjote su klubo vadovybe?
– Žinoma, ne. Pasirašiau sutartį kaip asistentas ir ruošiuosi juo dirbti. Pats būdamas vyriausiu treneriu supratau, kaip svarbu yra turėti gerą trenerių štabą. Tiesą sakant, žurnalistai visada manęs paklausia, ar negalvoju apie aukštesnes pareigas. Tačiau dabar aš tenoriu pasisemti naujos patirties. Ateityje, žinoma, norėsiu vėl būti kokios nors komandos vyriausias treneris, bet visada sakau, jog niekas gyvenime nenukrenta iš dangaus. Turi sunkiai dirbti, tobulėti ir investuoti į save.
