Pasaulio čempionatas Lietuvos rinktinei kol kas per aukštai iškelta kartelė, tačiau Europos čempionatas, į kurį patenka net ir trečios grupės komandos – misija, kuri su tokiu nusiteikimu, kokį matėme per pastarąsias trejas rungtynes, dar 2020 metais tampa absoliučiai įmanoma.
Lietuvos rinktinė nepralaimėjo trijų dvikovų (įskaitant draugišką – su Lenkija) iš eilės. Geresnis rezultatas (4 nepralaimėtos rungtynės iš eilės) per pastarąjį dešimtmetį buvo pasiektas tik kartą, kai rinktinę treniravo.. be abejo, Jose Couceiro.
Ta karta mes nuoširdžiai tikėjome, tačiau nesuvokiami tuometinės LFF valdžios veiksmai bei savų interesų paisymas baigėsi tuo, kad ta komanda liko prie suskilusios geldos, J.Couceiro – be rinktinės, o rinktinė – be jo.
2016 metų rinktinėje mes neturime tokių individualiai stiprių žaidėjų, kokius turėjo portugalas. Tačiau pasitikėjimas, kuriuo spinduliuoja dabartinė Edgaro Jankausko komanda, nei kiek nenusileidžia tai, kurioje Edgaro funkcijos buvo – ne vadovauti auklėtiniams nuo atsarginių suolo, o mušti įvarčius aikštėje.
Būtent pasitikėjimas, begalinės pastangos ir, svarbiausia, žinojimas ką turi daryti aikštėje, Lietuvai vos negarantavo šešių taškų per pastarąsias dvejas rungtynes. O kai yra atiduodamos begalinės pastangos, tokia komanda nesigėrėti negali. Taip pat negali ant tokios komandos pykti, kai jai nepasiseka.
Ir žmonės nebepyksta. Lietuva ir vėl nelaimėjo, tačiau socialinėje erdvėje galime matyti, kaip neapykanta šiai komandai virsta pagarba jai.
E. Jankausko kariauna kol kas pastatyta ant trijų banginių: Arvydo Novikovo, Fiodoro Černycho ir Vykinto Slivkos. Tiesa, banginiai jie tik rinktinėje. Klubuose taip nėra, nes pirmasis apskritai šį sezoną dar nežaidė, o kiti du – atstovauja silpnesniems klubams ir silpnesnėse lygose, nei iš tikrųjų yra verti.
Lukas Spalvis neabejoja, kad F. Černychas jau kitąmet iškeliaus į “Bundeslygą” ir joje visiškai nepasiklys. Jei taip atsitiks – tai bus didžiulis žingsnis Lietuvos futbolo atsigavimo istorijoje.
Pasveiks pats L. Spalvis. V. Slivka antrąją Olandijos lygą iškeis į padoresnį čempionatą. Galbūt, po tokių sėkmingų rungtynių užsikabins dar kas nors. Ir ledai bus pralaužti.
80 minutę turėsime tiek pat jėgų, kiek varžovai ir tos paskutinės rungtynių akimirkos nebebus tokios baisios, kokios buvo per pastarąsias dvejas rungtynes.
Išmokome žaisti – išmoksime ir laimėti. Išmoksime laimėti – keliausime į Europos čempionato finalinį etapą. Utopija? Galbūt, taip. O gal ir ne.
