„Esu sukrėstas to, kas nutiko abiems lenktynininkams, tačiau, deja, turime pasakyti, kad toks jau tas gyvenimas“, - teigė „Mercedes“ komandos pilotas, pats 1999 metais Didžiosios Britanijos GP lenktynėse patyręs didelę avariją, po kurios jam teko praleisti pusę sezono.
„Visiškas saugumas – neįmanomas. Nemanau, kad vairuodami mes galvojame, kad esame nesaugūs. Nesijaučiame blogai, važiuodami ties savo automobilių galimybių ribomis“, - pažymėjo jis.
F.Alonso: žūtis sukrečia, bet trasoje riziką pamiršti
Kitas „Formulės-1“ čempionas, „Ferrari“ komandos pilotas Fernando Alonso, teigė, kad žūtys autosporte paveikia lenktynininkus, tačiau išvažiavus į trasą, jos pasimiršta.
„Vairavimo tai nekeičia. Tai paveikia tave įprastomis savaitės dienomis, o ne lenktynių savaitgaliais. Tos dienos būna labai liūdnos“, - pripažino ispanas.
„Kai važiuoji, kai nuleidi šalmo stiklelį, apie riziką jau negalvoji. Meilė vairavimui ir adrenalinas visiškai užgožia riziką. Dano Wheldono („IndyCar“ - red. past.) avariją pamačiau žiūrėdamas vaizdo įrašą, per žinias. Buvau priblokštas dvi ar tris dienas. Marco Simoncelli („MotoGP“) atveju, viską mačiau tiesiogiai – žiūrėjau lenktynes. Ir sekmadienį, ir pirmadienį negalėjau patikėti tuo, kas nutiko“, - pridūrė F. Alonso.
