Dakaras prasideda: ką žinome apie lietuvių oponentus?

Kartu su Naujųjų metų fanfaromis prasidėjo daugiausiai dėmesio Lietuvoje sulaukiantis automobilių sporto renginys – Dakaro ralis. Trys lietuvių ekipažai jau pasiruošę žengti prie pirmojo greičio ruožo starto, o kartu su jais – dar aštuonios dešimtys oponentų. Kas jie ir kokie mūsų šansai?

Bet kuriame sporte dalyviai kovoja dėl varžybų pagrindinio prizo, bet taip pat yra skirstomi į mažesnes grupes ar klases ir šiuo atveju Dakaras nė kiek neišskirtinis. Visa automobilių „gvardija“ iš esmės yra išskirstoma į tris klases: T.1, T.2 ir T.3.

T.1: prototipai, bagiai, lengvų vamzdžių, anglies pluošto, kevlaro bei kitų egzotiškų medžiagų mišiniai, sukurti specialiai šio tipo varžyboms, tad natūralu, jog norėdamas lipti ant T.1, bei visos automobilių įskaitos pakylos aukščiausiojo laiptelio, prie starto atriedėti turi būtent su tokiu.

Du iš lietuvių ekipažų varžysis T.1 klasėje – Antanas Juknevičius ir Benediktas Vanagas. Iš karto aišku, jog jų konkurentai – stipriausi, kokie tik gali būti: tai „Peugeot“ sukurti ir „Red Bull“ varomi šio ralio favoritai su Stephane'u Peterhanseliu, Carlosu Sainzu, Cyriliu Despres ir be abejo – Sebastienu Loebu, tai „Toyota“ palaikymą turinčių „Gazoo“, bei „Overdrive“ atstovai Nasseras Al Attiyah, Ginielis De Villieras bei Nani Roma, tai „Mini“ pilotai Mikko Hirvonenas bei Yazzedas Al Rajhi. Lietuviai sau pasirinko rimčiausius konkurentus ir žais žaidime, kur galima išlošti daugiausiai.

Kokie jų šansai pakovoti su lyderiais? Net ir labai optimistiškai žvelgiant – gana maži, tačiau, tokioms komandoms, kaip mūsų vyrai, yra vedama atskira – „privačių komandų“ įskaita, kurią 2015-aisiais B. Vanagas jau laimėjo. Čia palyginamos jėgos tų, už kurių nugarų „nestovi“ automobilių gamyklos bei žinomiausi pasaulio prekių ženklai.

Tiesa, šiemet ir čia tiek Benediktui, tiek Antanui kelią pastos labai stiprus konkurentas – britas Harry Huntas. Vos 28-erių H. Huntas pernai debiutavo Dakare ir pilotuodamas „Mini“ užėmė 10-ąją vietą. Šiemet į šį iššūkį jis pažvelgė dar rimčiau ir jam pavyko iš „Peugeot“ įsigyti „DKR2008“ – praeitų metų nugalėtojo automobilį. Tai vienintelis atvejis, kai „Peugeot“ sutiko parduoti savo kūrinį, kas rodo itin didelį pasitikėjimą H. Hunto gebėjimais.

Brito šturmano sėdynė rezervuota Andy Schulzui – jis 2001 ir 2003 metai jau laimėjo Dakaro ralį kartu su Juta Kleinschmitd ir Hiroshiu Masuoka. Šis tandemas nusiteikęs neužleisti savo pozicijų dešimtuke, o susiklosčius sėkmingoms aplinkybėms, gali pateikti labai daug staigmenų, tad tiek Benediktui, tiek Antanui norint įrodyti, jog jie yra stipriausi tarp privačių komandų, tikrai teks verstis per galvą.

Trečiasis lietuvių ekipažas – Vaidotas Žala ir Saulius Jurgelėnas – klasių ir įskaitų pasaulyje yra gerokai labiau pasižymėję. Pernai startavę T.3 klasėje, kur dažniausiai sutinkami visokie mini-bagiai, bei peraugę keturračiai, šiemet jie priskirti prie T.1.5, bei, dėl jų naudojamo biodyzelino, yra vieni iš rimčiausių kandidatų į Lietuvą parvežti Dakaro trofėjų – Beduino statulėlę.

Dakaro ralis, būdamas itin socialiai atsakingas, kasmet susimoka taršos mokesčius už visą varžybų metu į orą išleidžiamą anglies dioksidą bei kitas nuodingas dujas, tad natūralu, jog organizatoriai skatina alternatyvių, ekologiškų energijos šaltinių vartojimą – tam įsteigta alternatyvios energijos taurė. Čia kasmet galima rasti gamtinėmis dujomis, elektra ar būtent biodyzelinu varomų automobilių.

Jų nėra daug, toli gražu ne visi pasiekia finišą, tad sėkmingai finišavus V. Žalos ir S. Jurgelėno ekipažui galima tikėtis, jog jie pateks tarp geriausiųjų šioje taurėje ir į Lietuvą parveš dar nematytą trofėjų – tikrą Dakaro beduiną.

Kita įskaita, kurioje dalyvauja šis ekipažas taip pat ypatinga ir tą šiemet užtikrina vienas konkretus asmuo – Cristina iš Ispanijos. Moterys Dakare yra retenybė, tad itin žavi gražuolė iš Ispanijos prie „Mitsubishi Pajero“ vairo netruko patraukti Vaidoto dėmesio. 29-erių viengungis vilnietis labai tikisi, jog jam pavyks pavyti kiek geresnę startinę poziciją gavusią Cristiną Gutierrez Herrero, o ar lenks – pilotas, juokais sakė, nuspręsiąs vietoje.

Jau sausio antrąją visi trys lietuvių ekipažai stos į startą pirmajam, gana trumpam greičio ruožui ir taip pradės savo alinančią kelionę. Žvelgdama į juos ir jų konkurentus, Lietuva gali tikėtis savo sūnus matyti dvidešimtuke, gali tikėtis tapti „greičiausio ekologiško ekipažo“ tėvyne ir be abejo – tikėtis, jog vyrai sveiki ir laimingi grįš namo.