Mechanikai 500 km atstumą nuo San Salvador de Chuchujaus bivako iki Ujūnio per Andus užtruko 12, o kai kurie ir 14 valandų. Kelionėje reikėjo pakilti iki daugiau nei 3000 m aukštį virš jūros lygio, kur, dėl išretėjusio oro, dyzeliniai motorai prarado didžiąją savo galios dalį.
Kilti į kalnus buvo kančia – dauguma automobilių ir sunkvežimių, jei prieš tai nebuvo atitinkamai paruošti aukštikalnėms, prarasdavo greitį ir ropšdavosi į kalnus vos 30 km per valandą greičiu.
Žinoma, nuo kalno nuriedėti fizikos dėsniai leido greičiau, bet čia vos A. Juknevičiaus mechanikams neatsitiko nelaimė.
„Įsibėgėjau nuo kalno, jau buvo 85 km per valandą greitis, ir žiūriu – stovi du vietinių automobiliai. Pasukau vairą, ir tada tik didžiulis vėjo gūsis. Visas sunkvežimis susiūbavo, vos neapsivertė“, – pasakojo Juozas Čibiras.
Tas pats vėjas tuo metu siautė bivake. Keturiasdešimt minučių truko smėlio audra, kurios metu daugiau poros metrų į priekį negalėjai matyti. Laimei, po jos užėjo lietus. Kad ir šaltas, bet jis šiek tiek nusodino dulkes.
Jei ne jis, kiekvienas praūžęs motoroleris paliktų dulkių stulpą.
Tai pirmas tikras bivakas šių metų Dakaro ralyje. Iki šiol dalyviai glaudėsi labai patogiomis sąlygomis – žiedinių lenktynių trasose, parke ir panašiai, bet lietuviai mechanikai dėl to nesuko sau galvos.
„Čia daug geriau nei vakar, vis ne į balą gultis“, – iš po automobilio šūktelėjo Valdas Sinkevičius.
Mechanikai čia praleis dvi naktis, o po to patrauks į Saltos miestą, kur laukia laisva diena. Jeigu tik spės atvažiuoti. Organizatoriai skaičiuoja, kad 1000 km kelionė iš Bolivijos turėtų trukti 20 valandų.
