Atvyko ne pergalės?
Trečiame Lietuvos ralio čempionato etape pirmas pozicijas išsidalino gerai pažįstami vardai. Triumfavo Vytautas Švedas, Ramūnas Čapkauskas iškovojo antrą vietą, o sidabrą, nežiūrint į 2 min. 20 sek. laiko baudą, po atkaklios kovos namo išsivežė Giedrius Notkus.
Vyrų autoklubas N40 į lenktynes atvyko kitais sumetimais: pasimokyti iš profesionalų, pakelti lenktynių dalyviams ūpą bei atkreipti dėmesį į viduramžį perkopusių Lietuvos vyrų problemas. Tačiau „senstelėjusių vaikų“ klubas savaitgalį nenorom įgyvendino ir dar vieną tikslą – pateisino trasų nutrūktgalvių reputaciją ir užkūrė Holivudo vertą intrigą.
Vyriškumo išbandymas
Problemos Algirdo Kazlausko ir Andriaus Petruškevičiaus ekipažui prasidėjo ketvirtame greičio ruože, kai posūkyje slystančio „Subariuko“ ratą pradūrė pasitaikęs aštresnis akmuo. Prieš lenktynes konkurentai šmaikštavo, kad lenktynininkus vaidinantiems baltarankiams teisininkams iš sostinės nė neverta vežtis atsarginio rato, nes vis tiek jiedu nemokėsią nei keltuvu naudotis, nei rato atsukti.
„Nusukus į saugų perimetrą rugių lauke, šalmuotas galvas kepino „Afrikos“ saulė, tačiau sukaupęs jėgas iš miško atnešiau 30 kg svorio akmenį, juo parėmiau bolidą, o, ratą šiaip ne taip pakeitę, dar suspėjome sutilpti ir į maksimalią greičio ruožo laiko normą“,- pasitenkinimo rato keitimo įgūdžiais neslėpė tokio lygio varžybose debiutavęs A. Petruškevičius.
Tačiau pakelės „darbeliais“ keičiant ratą N40 dueto problemos tik prasidėjo. Nelemtas ketvirtasis greičio ruožas buvo paruošęs ir antrąją, gerokai žiauresnę staigmeną.
Žemaitijos ralio „vinis“
„Po trijų ruožų jaučiausi sutramdęs „Subariuko“ kaprizus ir tyliai brandinau mintį, kad šiose lenktynėse jaunimą dar nustebinsime“,- įspūdžiais dalinosi pilotas A. Kazlauskas. - Ir neklydau, nustebinau, na ne taip kaip norėjau, bet patirtis buvo gera“.
Incidentas įvyko N40 automobiliui sustojus ruožo finišo poste, kur dalyviai teisėjams turi pateikti laiko korteles ir pasižymėti baigę ruožą prieš judėdami į kitą varžybų etapą. Aplink būriavosi ne tik teisėjai, bet ir N40 komandos nariai bei žiūrovai, kai staiga...
„Aplink mus susirinkusių žmonių akys išsiplėtė, uoslę ėmė dirginti nemalonus kvapas, o šturmanas kažką suklykė apie į viršų kylančias baltąsias dulkes“,- pasakojo A. Kazlauskas. - Automobilio salonas sparčiai pildėsi dūmais, o aš akimirksniu supratau, į kokį pavojų gaisras stato šalia susirinkusius žmones“.
Nežinodamas, kas ir už kiek sekundžių laukia svylančio „Subariuko“, A. Kazlauskas veikė instinktyviai ir, paspaudęs akseleratorių, degančiu automobiliu nurūko kuo toliau nuo susirinkusios minios. Ir tik pasiekęs saugų atstumą, pilotas užgesino automobilio variklį, atjungė elektros sistemą ir kartu su šturmanu nešė kudašių kuo toliau nuo „tiksinčios bombos“.
Kels „lavoną“ iš numirusiųjų
Tik vėliau paaiškėjo, jog pavojus nebuvo toks didelis – kol kas rūko ne pats automobilis, o ant perkaitusio duslintuvo svylantis tepalas. Į pagalbą vyrams strimgalviais atskubėjo vietinis Žemaitijos geradaris, kastuvu iš šalikelės smėliu padėjęs lenktynininkams apipilti gaisro židinį ir taip išvengti rimtesnių pasekmių.
Šia nata baigėsi N40 benefisas ralyje „Žemaitija 2014“. Tačiau vyrų autoklubas savo pasirodymu nenusivylęs. Baltarankis teisininkas - šturmanas įrodė trasų ereliams, kad ir jis moka sudėtingomis sąlygomis pakeisti ratą. Vyrai sužinojo, kad Žemaitijos pakelėse visada sutiksi geradarį žemaitį su kastuvu. O pagal „užkurtas“ (tikrąja šio žodžio prasme) žiūrovų aistras N40 nenusileido nei vienam ekipažui.
„Subariuką“ užpylėme žemėmis ir smėliu, tačiau tai dar ne laidotuvės“, - šmaikštavo A. Kazlauskas, žadėjęs sutaisyti techniką iki starto rugpjūčio 8-9 d. Zarasų apylinkėse vyksiančiame 300 ežerų ralyje.
