„Aš žaidėjus pirmiausia vertinu kaip žmones, todėl reikia jais tikėti. Iš pradžių buvo kritikų, kurie sakė, kad Macijauskas neranda vietos komandoje ir panašiai. Tačiau aš tikėjau, kad jis sužais, kai bus labai svarbus momentas. Jis nebijo užsikrauti ant savęs milžiniškos naštos“, – rezultatyviausią rinktinės žaidėją gyrė Sireika.
„Džiaugiuosi, kad pateisinome Lietuvos žmonių lūkesčius, nes visi iki šiol prisimena Atėnus“.
Paklaustas, ar komandos žaidimas jau yra aukšto lygio, Sireika atsakė:
„Aš pasakysiu, kad mes pasiekėme aukštą žaidimo lygį, jeigu žaisime rugsėjo trečią dieną (tą dieną bus žaidžiamos finalinės rungtynės, - red. past.)“.
Dvikovą su italais komentuodamas Lietuvos rinktinės kapitonas Mindaugas Žukauskas nevengė šmaikštauti. Anot jo, dvikovos pabaiga sužaista taip, kad būtų įdomu žiūrovams.
„Leidome italams priartėti, nes norėjome, kad lietuviai turėtų progą stebėti įdomią rungtynių pabaigą. Visą naktį meldžiausi, kad juos nugalėtume ir mano svajonė išsipildė“, – šypsojosi Žukauskas.
Tuo tarpu Italijos rinktinės treneris Carlo Recalcati džiaugėsi tik tuo, kad jo jauna komanda pasisėmė patirties:
„Turime jauną komandą ir čia atvykome pasisemti patirties. Esame labai laimingi, kad patirties pasisėmėme, tačiau nelaimingi, kad vykstame namo. Didžiuojuosi savo komanda“.
