Lietuvos slidininkų rezultatai, neabejotinai, ir antradienį sulauks dėmesio. Sprinto lenktynėse, kuriose vyrai lenktyniavo 1,8 km nuotolyje, o moterys – 1,3 km, lietuviai nepateko tarp 30-ties greičiausiųjų, iškovojusių kelialapius į ketvirtfinalį.
Olimpiados pradžioje tik paskutinę akimirką sužinojusi, jog negalės startuoti 15 km skiatlono rungtyje, 21 metų I. Ardišauskaitė tarp 67 sportininkių sprinte užėmė 61-ąją vietą.
21 metų anykštėnas V. Strolia liko 70-tas tarp 85 sprinte finišavusių slidininkų Jam tai buvo jau antros lenktynėse Sočio žaidynių slidinėjimo ir biatlono centre „Laura“. Prieš dvi dienas lietuvis liko priešpaskutinis 30 km skiatlone.
V. Strolia žiemos žiemos žaidynėse dar startuos 15 km lenktynėse klasikiniu stiliumi (vasario 14 d.), o I. Ardišauskaitė varžysis 10 km distancijoje klasikiniu stiliumi (vasario 13 d.).
– Ingrida, kodėl nepasisekė?, – po finišo paklausėme I. Ardišauskaitės
– Kai dariau apšilimą, jaučiausi daug geriau. Galvojau, kad ir per lenktynes taip bus. Trasa – ne mano, sunkus sniegas. Nepavyko.
– Žinia apie tai, kad negalėsi startuoti skiatlone, išmušė iš vėžių?
– Aišku, kažkiek išmušė. Juk ruošėmės iki paskutinės minutės, nebuvo taip, kad atvažiavome ir žinojome, kad nestartuosiu.
– Tiek biatlono, tiek slidinėjimo trasos čia laikomos labai sunkiomis. Kuo sunki ši trasa?
– Ji yra viena sunkiausių, kurioje kada nors teko lenktyniauti. Čia aukštis pusantro kilometro, tai jau duoda. Ir labai ilgi pakilimai. Jie nėra statūs, bet labai ilgi.
– Ar likusi rungtis tau palanki?
– Ne. 10 km man per daug, ypač dėl to, kad reiks šliuožti klasikiniu stiliumi, kuris man irgi sekasi prasčiau nei čiuožėjo.
– Olimpiada – ne tik varžybos. Ar pajutai vadinamąją olimpinę dvasią?
– Taip. Dėl to, kad pirmą dieną nereikėjo startuoti, dalyvavau atidaryme. Pajaučiau šventę, olimpinę dvasią. Viskas čia puiku – gyvenimas, maitinimas, o ypač tai, kad gyvename visai greta trasos.
– Ar su Lietuva bendrauji internetu?
– Žinoma.
– O skaitai komentarus po straipsniais?
– Visi sako: „Neskaityk“. Bet aš esu labai smalsi, paskaitau. Bet esu toks žmogus, kad neimu į galvą. Skaitai ir supranti, kad dažniausiai komentuoja tie, kurie nelabai suvokia, kas čia vyksta. Todėl ne pikta, o juokinga.
– Vytautai, ar po šio pasirodymo nuotaika geresnė?, – paklausėme V. Strolios.
– Žinoma. Nesu visiškai patenkintas, bet tikrai neliūdnas. Keletas sportininkų griuvo stačioje nuokalnėje esančiame posūkyje. Vienas net atsidūrė medikų rankose.
Dėl to ir džiaugiuosi, kad pavyko įveikti visą trasą nenugriuvus. Tame posūkyje labai daug puraus sniego, slidės sulenda ir sunku išsilaikyti. Per apšilimą taip nebuvo. O per varžybas galvojau - kad tik nenugriūčiau.
– Ar buvo sunku atsigauti po nesėkmės skiatlone, kur likai priešpaskutinis?
– Truputį buvo liūdesys. Po tokių rezultatų pradedi galvoti, kad gali vėl nepasisekti. Bet stengiuosi apie tai daug negalvoti. Dabar būsiu truputį linksmesnis.
– Liko 15 km distancija. Kaip tau joje gali sektis?
– Šį sezoną esu labai nepastovus. Kartais geriau sekasi ilgesnėje distancijoje, kartais – sprinte. Todėl sunku prognozuoti. Daug priklausys nuo oro. Būtų puiku, jei vėžė būtų kieta, tada man sekasi geriau, nei puriame sniege. Bet kaip bus taip – visiems vienodai.
– Ar pailsėsi, ar rytoj vėl treniruosiesi?
– Rytoj bus vienintelė poilsio diena. Todėl planuoju nuvažiuoti į apačią, prie jūros. Nes kitą dieną po varžybų keliausime namo.
– Ką veiki laisvalaikiu olimpiniame kaimelyje?
– Laikas bėga labai greitai. Atsikeli, padarai mankštą, pavalgai, porą valandų ką nors paveiki, po to – treniruotė. Apie 12 val. ji baigiasi. Vėl grįžti, pavalgai. Vėl poilsis, vakarienė ir jau reikia eiti miegoti.
– Skaitai, ką komentuoja internete?
– Komentarų niekada neskaitau. Su artimaisiais, draugais kiekvieną vakarą pasikalbame per „Skype“ programą. Sesė šiandien net laisvadienį pasiėmė, kad galėtų pasižiūrėti varžybas. Jų palaikymas man labai padeda, nuteikia per varžybas.
