Lietuvos krepšinis – istorijos verpetuose tautą vienijantis veiksnys

 (18)
Lietuvos rinktinės sirgaliai
Lietuvos rinktinės sirgaliai
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Lietuvos krepšiniui – 87-eri metai. Garbingas amžius su šlovinga istorija, reikšmingais rezultatais ir, tikėkimės, veržlia ateitimi. Nedidelei valstybei krepšinis ilgus metus buvo vienintelė saviraiškos forma, būdas apie save priminti Europai ir pasauliui. Prasidedančios Senojo žemyno pirmenybės lietuviams bus jau 10-osios. Mūsiškiai – triskart Europos čempionai (1937, 1939 ir 2003 metais), po sykį iškovojo sidabro (1995) ir bronzos (2007) medalius.

Impulsą suteikė moterys

Lietuvoje krepšiniu pirmosios susidomėjo moterys (1919 m.), o sporto šakos oficialia pradžia laikoma 1922 metų balandžio 23 d., kai Kaune įvyko rungtynės tarp LFLS (Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos) ir Kauno rinktinių (8:6). 1925 m. gruodžio 13 d. pirmose istorijoje tarptautinėse rungtynėse Rygoje Lietuva pralaimėjo latviams - 20:41.

1932 m. buvo įkurta Tarptautinė krepšinio federacija (FIBA), į kurią 1936-ųjų vasarį priimta ir Lietuva.

Krepšinio pradmenų lietuvius mokė iš Amerikos atvykę tautiečiai Konstantinas Savickas, Juozas Žukas, Pranas Lubinas, Feliksas Kriaučiūnas ir Pranas Talzūnas.

1937 m. Netikėta pergalė Rygoje

Lietuva be P. Lubino sudėtyje debiutavo Rygoje vykusiame II Europos čempionate, kuriame žaidė 8 rinktinės. Pirmame pogrupyje rungtyniavo Italija, Estija, Lietuva ir Egiptas, o antrame – Latvija, Lenkija, Prancūzija ir Čekoslovakija.

Pirmose rungtynėse Lietuva sensacingai nugalėjo Italiją 22:20 (15:9), o paskui mūsiškiai įveikė Estiją - 20:15 (16:10), Egiptą - 21:7 (8:3). Pusfinalyje, kur vienos grupės pirmoji ekipa susitiko su kitos antrąja komanda, lietuviai laimėjo prieš Lenkiją - 32:25 (18:18).

Finale gegužės 7 d. lietuviams vėl teko grumtis su italais ir jie antrąsyk laimėjo prieš varžovus - 24:23. Likus 10 sekundžių teisėjas mūsiškius nubaudė technine pražanga ir leido priešininkams mesti tris baudas. Laimė, kamuolys tris sykius lėkė pro šalį...

Europos čempionai: Leonas Baltrūnas, Zenonas Puzinauskas, Feliksas Kriaučiūnas (kapitonas), Pranas Talzūnas, Artūras Andrulis, Juozas Žukas, Eugenijus Nikolskis, Pranas Mažeika, Stasys Šačkus, Leopoldas Kepalas, Česlovas Daukša ir Leonas Petrauskas.

Geriausiu žaidėju buvo pripažintas P. Talzūnas, pelnęs 67 taškus (vid. po 13,4 tšk.), kuris kartu su F. Kriaučiūnu pateko ir į simbolinę rinktinę.

Iš Rygos čempionai grįžo specialiu traukiniu ir kiekvienoje stotyje, pradedant Joniškiu bei baigiant Kaunu, juos sveikino minios gerbėjų. Latvius labai įžeidė tai, kad šventiniame šurmulyje kažkur dingo prezidento Karlio Ulmanio nugalėtojams dovanota sidabrinė lėkštė.

Triumfas Rygoje sukėlė milžinišką krepšinio populiarumo bangą Lietuvoje, kuri neatslūgta iki dabar.

1939 m. Šlovės viršūnė. Auksas Kaune

Lietuvai tapus čempione, pagal FIBA taisykles, ji įgijo teisę rengti kitą turnyrą. Nuo 1938 m. gruodžio 4 d. iki 1939-ųjų gegužės vidurio buvo pastatyta Kauno Sporto halė – tiems laikams nebrangi ir erdvi (3,5 tūkst. sėdimų vietų) arena su sudėtinga technine įranga.

Rinktinės branduolį sudarė JAV lietuviai F. Kriaučiūnas, Vytautas Budriūnas, Mykolas Ruzgys ir Juozas Jurgėla.

Varžybose Kaune dalyvavo 8 komandos, kovojusios ratų sistema – kieviena su kiekviena. FIBA leido neriboti krepšininkų ūgio. Tai buvo aktualu aukštaūgių turėjusioms Lietuvai (P. Lubinas 201 cm) ir Estijai (Ralfas Vikstenas - 198 cm).

1939 m. gegužės 22 d. Lietuva pradėjo antrąjį pergalingą žygį Europos čempionatuose ir pirmose rungtynėse susitiko su Latvija. Tai faktiškai buvo finalas.

Lietuvai pirmavo 6:1, o latviai ne tik išlygino rezultatą (11:11), bet ir jį persvėrė (27:21). Permaininga kova tęsėsi iki mačo pabaigos (27:27, 29:29, 33:33, 35:35). Likus 30 sekundžių iki kėlinio pabaigos latviai po Alfredo Krauklio baudos metimo pirmavo 36:35, bet P. Lubinas įmetė iš arti ir atnešė pergalę Lietuvai - 37:36.

Vėliau lietuviai jau nesunkiai nugalėjo Estiją - 33:14, Lenkiją - 46:18, Prancūziją - 47:18, Vengriją - 79:15, Suomiją - 112:9 ir Italiją - 48:15 bei antrą kartą tapo čempionais.

Europos čempionai: Pranas Lubinas (žaidžiantysis treneris), Feliksas Kriaučiūnas (kapitonas), Vytautas Budriūnas, Leonas Baltrūnas, Zenonas Puzinauskas, Mykolas Ruzgys, Eugenijus Nikolskis, Mindaugas Šliūpas, Pranas Mažeika, Artūras Andrulis, Vytautas Leščinskas, Leonas Petrauskas, Juozas Jurgėla ir Vytautas Norkus.

Po sėkmės komanda apdovanota Prezidento skrynia, o žaidėjai gavo po laikrodį ir 300 litų.

Beje, V. Norkus vienintelis likęs gyvas prieškario čempionas. 88-erių metų senolis gyvena JAV Konektikuto valstijos Waterbury mieste. Jį 70-ųjų pergalės metinių proga pasveikinti žadėjo Prezidentas Valdas Adamkus.

Kitas Europos čempionatas turėjo vykti 1941 m. Lenkijoje, bet prasidėjęs karas sujaukė visus planus. 1946-aisiais Ženevoje Europos pirmenybės surengtos jau be sovietų okupuotos paskutinės čempionės Lietuvos.

1995 m. Apvogti teisėjo. Sidabras Atėnuose

1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę šalies krepšinis, šventęs savo 70-metį, sugrįžo į tarptautinę areną rinktinių mąstu. 1992 m. Lietuva dalyvavo Barselonos olimpiadoje ir iškovojo bronzą.

1995-aisiais, po 56-erių metų petraukos, Lietuva kovojo dėl 29-ojo Europos čempionato apdovanojimų Graikijos sostinėje Atėnuose.

Pogrupio varžybose lietuviai laimėjo penkerias rungtynes. Jie 96:82 įveikė Vokietiją, 89:73 - Graikiją, 80:69 - Italiją, 96:73 - Švediją, 91:75 - Izraelį, 82:71 - Rusiją, bet pralaimėjo Jugoslavijai - 61:70.

Grupėje užėmę antrą vietą lietuviai pusfinalyje susitiko su kito pogrupio nugalėtojais kroatais. Pergalę šventė Lietuva - 90:80.

Finalas – vėl su Jugoslavija. Pirmą kėlinį mūsiškiai laimėjo 49:48, bet likus 5 min. iki antrojo kėlinio pabaigos penktą kartą prasižengė Arvydas Sabonis.

Tuo metu varžovai pirmavo 83:76, bet mūsiškiai sušvelnino skirtumą 83:84. Tada iš po krepšio pataikė Saulius Štombergas, bet amerikečių teisėjas George‘as Toliveris metimo neįskaitė ir dar užfiksavo „Štombai“ pražangą puolime.

Protestuojanti prieš tokią neteisybę Lietuvos rinktinė dar baudžiama ir technine pražanga. Lietuviai išeina iš aikštės ir atsisako toliau žaisti. Vėliau varžovų serbų įkalbėti lietuviai grįžta, bet pralaimi - 90:96. Graikų aistruoliai per apdovanojimą skanduoja „Lietuva“, o kroatai su bronzos medaliais aikštėje nelaukia kol auksas bus įteikiamas jugoslavams.

Europos vicečempionai: A. Sabonis, Gintaras Einikis, S. Štombergas, Artūras Karnišovas, Arūnas Visockas, Mindaugas Timinskas, Gintaras Krapikas, Darius Lukminas, Gvidonas Markevičius ir Valdemaras Chomičius (treneriai Vladas Garastas ir Henrikas Giedraitis).

2003 m. Stokholmo triumfas

XXXIII Europos čempionate Švedijoje Lietuvos rinktinė, treniruojama Antano Sireikos, žaidė kūrybingą, atakuojantį komandinį krepšinį, savo gretose turėjo individualiai pajėgių žvaigdžių ir šlavė visus varžovus sau nuo kelio.

Lietuviai pogrupyje nugalėjo 93:91 Latviją po pratęsimo, 94:62 - Izraelį, 93:71 - Vokietiją su Dirku Nowitzki, ketvirtfinalyje Serbiją ir Juodkalniją - 98:82 (Ramūnas Šiškauskas 27, Šarūnas Jasikevičius 21, Arvydas Macijauskas 20 tšk.).

Pusfinalyje teko grumtis su Prancūzija. Tai buvo sunkiausias ir atkakliausias mačas. Likus 15 sekundžių lietuviai pirmavo tik 72:70, bet kamuolį ties aikštės viduriu iš NBA čempiono Tony Parkerio perėmė R. Šiškauskas. Sumetęs abi baudas jis užtikrino pergalę - 74:70.

Finalas su Ispanija mūsiškiams susiklostė kiek lengviau - 93:84 ir rugsėjo 14-osios vakarą, palaikoma Stokholmą užplūdusių tūkstančių savo gerbėjų, Lietuva trečią kartą tapo Europos čempione.

Š. Jasikevičius tapo naudingiausiu turnyre, A. Macijauskas pataikė visas 28 mestas baudas, o „Jaska“ ir „Štomba” drauge su ispanu Pau Gasoliu, rusu Andrejumi Kirilenka ir prancūzu T. Parkeriu dar buvo išrinkti ir į simbolinį penketuką.

Europos čempionai: S. Štombergas, Š. Jasikevičius, A. Macijauskas, Eurelijus Žukauskas, Darius Songaila, Mindaugas Žukauskas, Donatas Slanina, Virginijus Praškevičius, Giedrius Gustas, Kšyštofas Lavrinovičius ir Dainius Šalenga (treneriai Antanas Sireika, V. Chomičius ir G. Krapikas).

2007 m. Vienas pralaimėjimas ir bronza Madride

Po nesėkmingo pasaulio čempionato (2006) Japonijoje, pasikeitė Lietuvos rinktinės trenerių štabas, kai vietoje A. Sireikos atėjo naujoji specialistų karta – Ramūnas Butautas, Rimas Kurtinaitis ir Robertas Kuncaitis.

Per dvi pirmąsias rugsėjo savaites lietuviai nepatyrė pralaimėjimo kartėlio ir įveikė Turkiją - 86:69, Čekiją - 95:75, Vokietiją - 84:80, Italiją - 79:74, Prancūziją - 88:73 bei Slovėniją 80:61. Gal tik mačų su vokiečiais ir italais pabaigos privertė mus kiek labiau pasijaudinti, kai buvo išvaistytos atitinkamai 21 bei 11 taškų persvaros.

Stambiuose krepšinio turnyruose lemiamas būna ketvirtfinalio slenkstis.
Lietuva ji peržengė tik dramatiškoje kovoje 74:72 nugalėjusi Kroatiją. Varžovų lyderis Zoranas Planiničius prametė abi baudas likus 1 sekundei iki ketvirto kėlinio pabaigos.

Darius Songalia (20 tšk. ir 7 atk. kam.) likus 46 sek. atitolino mūsiškius 74:70, bet tuoj pat jam buvo užfiksuota nesportinė pražanga prieš Z. Planiničių. Po taiklių kroato baudų 72:74 jie dar turėjo ir kamuolį ir lietuviai varžovų ataką sustabdė pražanga.

Pusfinalis rusams buvo pralaimėtas 74:86. Nors asmeninę lyderių dvikovą R. Šiškauskas taškais laimėjo prieš A. Kirilenko 30:29, tai buvo menka paguoda.

Lietuva sugebėjo panaikinti 19 taškų deficitą (14:33) ir išlygino santykį trečio kėlinio pabaigoje (52:52), bet šiam spurtui išnaudojo per daug jėgų. Vėl atsilikę 11 taškų, mūsiškiai beveik pasivijo varžovus (61:65), bet perimti iniciatyvos taip ir nesugebėjo.

Rugsėjo 16 d. Madrido „Palacio de Deportes“ rūmuose mūšyje dėl bronzos Lietuva 78:69 nugalėjo Graikiją. Lietuviai nuolat įtikinamai pirmavo (7:2, 39:30, 62:54, 70:58) ir tik dvikovos pabaigoje graikai dviem tritaškiais iš eilės grąžino intrigą.

Mūsiškiai buvo apdovanoti ne tik bronzos medaliais, bet ir kelialapiu į 2008 Pekino olimpiadą.

Mažojo finalo didvyriu tapo K. Lavrinovičius, pelnęs 19 taškų.

Europos čempionato bronzos medalininkai: Rimantas Kaukėnas, Giedrius Gustas, Jonas Mačiulis, Darjušas Lavrinovičius, R. Šiškauskas, D. Songaila, Simas Jasaitis, Linas Kleiza, K. Lavrinovičius, Š. Jasikevičius, Paulius Jankūnas ir Robertas Javtokas.

2009 m. Lenkiška mįslė

Vroclavas, Lodzė ir Katovicai. Ar šie kaimyninės Lenkijos miestai bus svetingi atsinaujinusiai Lietuvos rinktinei? Iš nacionalinės komandos pasitraukus Š. Jasikevičiui, D. Songailai ir R. Šiškauskui, treneriui R. Butautui tenka spręsti ne tik kartų kaitos problemas, bet ir siekti maksimalaus rezultato Europos čempionate.

„Mes sau keliame aukščiausius tikslus. Vienodai rimtai ir atsakingai rengsimės kiekvienoms rungtynėms, nežiūrėdami į varžovų vėliavą ar jų rinktinės pavadinimą. Krepšinis yra sustiprėjęs Europoje ir būtų labai naivu manyti, kad kažkokią komanda būtų galima iš anksto nurašyti ar žaisti su ja tik puse jėgos. Mes suplanavę taip, kad (...) pademonstruotume brandų žaidimą, (...) o mūsų žaidimo kokybė dar gerėtų čempionato metu“, - DELFI yra sakęs R. Butautas.

Šaltinis“:S. Stonkus, A. Bertašius. „Lietuvos krepšinis“, Kaunas, 2007.

www.DELFI.lt
 
18
Parašykite savo komentarą
Skelbdami komentarą, Jūs sutinakte su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus