Subalansuota, bet nepastovi ekipa

„Su tokio stiliaus komanda šiais metais dar neteko žaisti. Bent jau niekas iš mūsų varžovų neturėjo tokio didelio vidurio puolėjo“, – teigė K. Kemzūra.

222 cm ūgio P. Ramosas vien pasirodęs „Poliedro“ arenos koridoriuose prikausto visų aplinkinių žvilgsnius. Praėjusią vasarą iš NBA čempionų Dalaso „Mavericks“ klubo į Minesotos „Timberwolves“ stovyklą persikėlęs įžaidėjas J. Barea susilaukia daugiausiai varžovų dėmesio, kadangi visos Puerto Riko atakų gijos – jo rankose. Dar vienas krepšininkas iš NBA – Niujorko „Knicks“ puolėjas Renaldo Balkmanas – gali pridaryti žalos arčiau krepšio.

Tačiau lietuviams iššūkį metanti komanda nėra tvirta kaip deimantas ir turi plyšių, į kuriuos mėgins įsikabinti Lietuvos rinktinė.

„Puerto Rikas turi individualiai stiprių žaidėjų. Pirmiausia – J. Barea. Jis yra labai didelė komandos dalis: gal ne pusė, bet tikrai nemaža. Jis yra kūrėjas, komandos siela, užvedantis kitus krepšininkus.

Sunkiai sustabdomas gali būti ir P. Ramosas, tik gynyboje jis yra daugiau statistas. Be to, puertorikiečiai turi daug gerų metikų. Bet kai Puerto Riko komandai nelabai sekasi, visi jie pradeda žaisti kas sau“, – apie priešininkus atsiliepė K. Kemzūra.

Iš vėžių galima išmušti kaitaliojant gynybos sistemas

Treneris gyvai stebėjo, kaip lemiamų rungtynių dėl pirmos vietos A grupėje pabaigoje pakrikusius puertorikiečius talžo Graikijos komanda, laimėjusi rezultatu 98:84.

K. Kemzūra, kuriam šis mačas pateikė daug vertingos informacijos, neskubėjo džiaugtis ketvirtfinalyje išvengęs graikų, bet pripažino, jog pastarojoje dvikovoje pranašesnė pasirodė Graikijos ekipa.

„Nenoriu sakyti, kad puertorikiečiai mums parankesni, nes abi komandos – stiprios. Patikėkite, problemų bus nemažai. Turime žaisti agresyviai: ne vien mėtyti tritaškius, bet ir kurti pavojų baudos aikštelėje, gerai skirstyti kamuolį. Kai jis juda teisingai, visi mūsų žaidėjai yra pajėgūs pelnyti taškų. Ir žinoma, viskas prasideda, nuo geros gynybos.

Kokias Puerto Riko silpnąsias vietas atskleidė graikai? Jie užklupo varžovus mišria gynyba, su kuria susidūrę Puerto Riko krepšininkai pradėjo žaisti po vieną. Be to, graikai – žaidimo du prieš du meistrai, ir tai labai gerai išnaudojo. Savo padarė Vasilis Spanoulis, graikai išnaudojo ir iš toli galintį pataikyti Ioannį Bourousį, kuris ištraukdavo puertorikiečių vidurio puolėjus iš baudos aikštelės“, – analizavo Lietuvos rinktinės strategas.

J.Valančiūnui – retai pasitaikantis iššūkis

Panašiai varžovus įvertino ir puolėjas Jonas Mačiulis.

„Kaip ir visi pietiečiai, Puerto Rikas yra emocijų komanda. Jeigu leisime jiems pajusti žaidimą, bus sunku, todėl bandysime slopinti jų emocijas nuo pirmų minučių. Man atrodo, jie prasčiau puola prieš zoninę gynybą, prasčiau ginasi nuo žaidimo du prieš du. Silpnybių yra, bet kiekviena komanda stengiasi jas pridengti, todėl neaišku, kaip bus šiose rungtynėse.

Kita vertus, mūsų pačių žaidimas per daug banguoja, trūksta susikaupimo. Bet manau, kad ketvirtfinalyje parodysime tikrąją savo jėgą“, – vylėsi J. Mačiulis.

Vidurio puolėjas Jonas Valančiūnas, kurio laukia tiesioginė akistata su grėsminguoju P. Ramosu, negalėjo prisiminti, kada buvo surėmęs ginklus su tokio ūgio oponentu. Milžiną iš Puerto Riko lietuvis teigė mėginsiantis įveikti greičiu ir staigumu.

„Jis tikrai išsiskiria fizine jėga ir ūgiu, todėl bus nelengva. Tačiau Ramosas yra lėtas – jei nepavyks jėga, bandysiu pranokti jį greičiu“, – mintyse būsimas grumtynes planavo jaunasis aukštaūgis.

Ekskursija į Karakasą nesuviliojo

Dvi dienas iš eilės rungtyniavę Lietuvos krepšininkai ketvirtadienį Karakase galėjo trumpam atsikvėpti. Komanda surengė vieną treniruotę, o likusį laiką skyrė puertorikiečių rungtynių peržiūroms ir poilsiui.

Nors olimpinės atrankos turnyro organizatoriai kvietė visas rinktines į ekskursijas po Venesuelos sostinę, lietuviai, priešingai nei, pavyzdžiui, zelandai, šia galimybe nepasinaudojo. Funikulieriumi užkilti į daugiau nei 2 km aukščio viršukalnę, nuo kurios atsiveria nuostabi Karakaso panorama, susigundė vienintelis Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Arvydas Sabonis su žmona Ingrida ir dukra Aušrine.

Tuo tarpu žaidėjai laiką stūmė savo viešbutyje.

„Proga išeiti į miestą buvo, bet niekas nėjome. Aš pats lauke pasivaikštau tik tuos dešimt metrų iki ten, kur stovi apsauga, ir grįžtu atgal. Toliau lįsti nesinori, ypač po to, kai Venesuelos komanda liko už borto. Negali žinoti, ko tikėtis iš tokio temperamento žmonių. Gal ir nieko neatsitiktų, bet rizikuoti neverta. Juk nieko neprarasi, jei nepasivaikščiosi po tuos šiukšlynus“, – sakė J. Mačiulis.

Jo dar švieži prisiminimai apie netikėtą pralaimėjimą Nigerijos krepšininkams pernelyg nekamavo, tuo tarpu J. Valančiūnas prisipažino sunkiai išgyvenęs nesėkmę.

„Buvo daug nervų. Kada užmigau? Nežinau, į laikrodį nežiūrėjau“, – atsiduso vidurio puolėjas.

Primename, kad Lietuvos ir Puerto Riko rinktinės Karakase susikaus naktį iš penktadienio į šeštadienį, 3 val. Lietuvos laiku.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (204)