– Kurioje veiklos srityje savanorių daugiausia?
– Daugiausia žmonių dirba pačiose arenose. Jie padeda pirmą kartą į areną atėjusiems sirgaliams susiorientuoti ir greičiau surasti bilietuose nurodytas vietas. Savanoriai talkina iš viso 24-iose veiklos srityse.
– Kiek savanorių pasitelkta į pagalbą čempionato dienomis?
– Apie pusantro tūkstančio.
– O iš kokio būrio norą pareiškusiųjų juos atrinkote?
– Susidomėjimas šia veikla – milžiniškas. Iš viso sulaukėme daugiau nei 6 tūkst. anketų, daugiau kaip tūkstantis jų buvo atsiųsta iš Lietuvos. Gavome anketų iš tokių tolimų šalių kaip Nigerija, Gana, Kazachstanas, Indija. Dauguma čempionato savanorių – Lietuvos gyventojai, kelios dešimtys jų atvyko ar dar atvyks iš užsienio: Turkijos, Lenkijos, Estijos, JAV, Vokietijos, Italijos, Prancūzijos... Daugiausia tai jauni – nuo 18 iki 25 metų – žmonės, tačiau yra ir vyresnio amžiaus savanorių – net perkopusių 70-metį. Kai kurie savanoriai – tikri šios veiklos profesionalai, keliaujantys per pasaulį ir padedantys renginių organizatoriams įvairiose šalyse.
– Pagal kokius svarbiausius kriterijus atsirinkote pagalbininkus?
– Mums buvo svarbu kandidatų patirtis, užsienio kalbų mokėjimas, motyvacija.
– Koks pagrindinis motyvas žmones viliojo įsitraukti į savanorišką veiklą?
– Bene svarbiausias – noras reprezentuoti savo šalį, teigiamai pristatyti ją užsieniečiams, parodyti, kad ir mažos šalys susitelkusios gali suorganizuoti puikius renginius.
– Ko savanoriams negalima daryti?
– Savanoris – lygiai toks pats renginio organizatorius kaip ir bet kuris kitas. Tad kas negalima organizatoriams, tas negalima ir savanoriams. Aišku, yra ir tam tikros specifikos. Savanoris ateina ne dirbti už pinigus, o savo noru prisidėti, kad renginys kuo sklandžiau įvyktų, kuo įdomiau pristatyti savo šalį, kad į ją atvykę svečiai išvyktų su geriausiais prisiminimais.
– Kas sunkiausia koordinuojant savanorių veiklą?
– Sunkiausia – bendrauti su tiek daug žmonių. Su kiekvienu reikia pakalbėti, atsakyti į klausimus. Vienu metu būti su visais keturiuose miestuose yra sudėtinga. Tačiau džiaugiuosi, kad kol kas jokių problemų nekilo. Visi savanoriai – sąmoningi žmonės, puikiai susitvarko.
– Iš kurios vietos koordinuojate savanorių veiklą?
– Kol čempionatas vyko keturiuose miestuose, daugiausia laiko praleidau Panevėžyje. Ne dėl to, kad čia žaidė lietuviai. Šiame mieste yra didžiausia arena, neskaitant Kauno ir Vilniaus.
– Pats matėte visas rungtynes?
– Tikrai ne. Jei pamatau, tik akies krašteliu vieną kitą epizodą.
– Ar pats kada nors buvote savanoriu?
– Gana nemažai dalyvavau savanoriškoje jaunimo organizacijų veikloje. Man ši veikla labai patiko, visada skatinau į ją įsitraukti savo draugus ir pažįstamus. Kai matai, kad tavo pastangos padeda kitiems, junti didelį moralinį pasitenkinimą.