„Viena vertus, šis mačas ypatingos reikšmės neturi, nes abi komandos jau laimėjo svarbiausias rungtynes dėl patekimo į olimpinės atrankos turnyrą. Tačiau tebėra garbės reikalas pabaigti čempionatą stipriai. Galbūt jis nesusiklostė taip, kaip norėjome ir tikėjomės, bet mes žaisime savų sirgalių akivaizdoje, todėl stengsimės pademonstruoti geriausią savo žaidimą. Žmonės palaikė mus net tada, kai pralaimėjome, tad ir mes turime atiduoti jiems duoklę“, - po penktadienio vakarinės treniruotės kalbėjo K. Kemzūra.
Po dienos Kauno arenoje jis spaus ranką graikams diriguojančiam laikinosios sostinės „Žalgirio“ klubo strategui Elias Zourui, apie kurio propaguojamą žaidimą K. Kemzūrai nemažai papasakojo ir keturi Lietuvos rinktinei atstovaujantys žalgiriečiai.
Treneris patikino visą savo dėmesį dabar skiriantis paskutinių lietuvių oponentų analizei, o mintis apie pralaimėjimą ketvirtfinalyje Makedonijos krepšininkams prisileisiantis tik čempionatui pasibaigus.
- Ar rungtynės dėl penktosios vietos apskritai yra reikalingos? - paklausėme K. Kemzūros
- Ne man spręsti. Bet, jeigu galėčiau rinktis, turbūt sakyčiau „ne“, nes tai yra galimybė žaidėjams patirti traumą.
- Kokį įspūdį šiame čempionate paliko Graikijos rinktinė?
- Ši komanda – atjaunėjusi, netekusi daug patyrusių žaidėjų, kurie buvo lyderiai. Tačiau treneris E. Zouros su savo padėjėjais atliko tikrai gerą darbą. Graikai yra organizuoti, moka kontroliuoti rungtynių ritmą ir išnaudoti esamus žaidėjus. Varžovas – tikrai ne pėsčias, ir tai jis įrodė nugalėdamas serbus.
- Ar Graikijos rinktinės žaidime pastebite bruožų, būdingų ir Kauno „Žalgiriui“?
- Nuo to niekur nepabėgsi: kiekvienas treneris laikosi kokios nors sistemos. Žinoma, sąlygas diktuoja ir tai, kokiai komandai reikia vadovauti. Bet pažįstamų sąveikų graikų žaidime suradome.
- Ar nuožmus makedonų pasipriešinimas ispanams pusfinalyje jums netikėtas?
- Tų rungtynių nemačiau, bet girdėjau apie tai. Makedonai įrodo, kad žaidžia gerą krepšinį. Kažkiek jiems ir pasisekė, bet ne vien sėkmė čia dėta.
- Šiandien dar mąstėte apie tai, kodėl ketvirtfinalyje nepavyko palaužti Makedonijos komandos?
- Negalvojau apie tai, nes mums dar liko vienos rungtynės. Po čempionato turėsiu laiko viską apgalvoti.
- Bet tokios mintys turbūt nori nenori lenda į galvą.
- O ką čia galvoti... Apie tai, kaip pasiimti kamuolį ir neišmesti jo į užribį? Žinoma, buvo kai kurių niuansų: galbūt reikėjo agresyviau žaisti, palaikyti tempą. Bet, kaip bežiūrėsi, per rungtynes buvo ir daugiau tokių momentų, kuomet kamuolys būdavo niekieno, o makedonai jį pagriebdavo ir mesdavo tritaškį ar dvitaškį.
Taktika čia nieko nepakeis: arba tu paimi, „nukrenti“ ant to kamuolio, arba ne. Be to, buvo tokia diena, kuomet mes net laisvi neįmesdavome, o paskui gal net ir bijodavome mesti. O makedonai tokias progas išnaudodavo be jokios baimės.
- Praėjus dviems paroms po ketvirtfinalio žaidėjų emocinė būsena pasitaisė?
- Kaip jums pasakyti... Laiko dar turi praeiti, kartėlio dar likę. Mes patenkinti, kad nepraradome šansų kovoti dėl patekimo į olimpiadą, bet visi supranta, jog ne tokia buvo svajonė ir tikslas, dėl kurio mes tiek daug dirbome. Tik džiaugiuosi, kad per trumpą laiką mums pavyko susikaupti, surasti savyje jėgų, pastumti į šoną visus išgyvenimus ir susikoncentruoti rungtynėms su slovėnais.
- Kurią komandą, tebekovojančią dėl Europos čempionato medalių, jūs palaikote?
- Esu už savo draugą Davidą Blattą (Rusijos rinktinės strategą – DELFI).
