“Mes Hamamacu esame sirgalių čempionai”, - išdidžiai pareiškė kaunietė Rūta Gasiūnaitė.
Kelionei rengėsi ištisą pusmetį
Vilniečio Tomo Balaišio, geriau žinomo Sėklos pravarde, ir jo kelių draugų iniciatyva susibūrusi kelių dešimčių krepšinio aistruolių grupė kartu su Lietuvos vyrų rinktine keliauja jau ne vienus metus. Jiems netapo kliūtimi ir tolimoji Japonija - į Tekančios saulės šalyje vykstantį pasaulio krepšinio čempionatą atvyko 22 Sėklos kompanijos nariai, tarp jų - septyni kauniečiai.
Dar kelios dešimtys lietuvių paskui krepšininkus atvyko per kelionių agentūras.
Sėklos grupė kelionę į Japoniją pradėjo organizuoti dar praėjusį rudenį, o vasarį jau viskas buvo parengta. Jiems nerūpėjo, kokie žaidėjai atstovaus Lietuvos rinktinei, koks bus jos pajėgumas - šie žmonės už savo šalies komandą serga visur ir visada. Ir nenusigręžia nuo jos net tada, kai labai nesiseka.
“Tarp mūsų yra tokių, kurie jau į trečią čempionatą atvažiavo, yra ir naujokų. Ne visi, norėję atvykti į Pasaulio čempionatą, galėjo sau tai leisti. Kelionė nepigi, tačiau, atvykus čia, visas iš anksto pūstas kainų burbulas sprogo - jeigu nori, Japonijoje gali prasimaitinti visai nebrangiai. Bent jau Hamamacu, dar nežinau, kaip bus Tokijuje”, - kalbėjo Sėkla.
Anksti pradėjęs rūpintis lėktuvo bilietais ir viešbučiais per skirtingas agentūras, jis savo draugams sugebėjo sutaupyti nemažą sumą pinigų. “Manau, mes sutaupėme maždaug po 10 tūkstančių litų, palyginti su tuo, jeigu būtume pirkę kelionės paketus agentūrose”, - pasakojo vilnietis, kelionei išleidęs maždaug 9 tūkstančius litų.
Į pagalbą atskubėjo japonai
Sumanūs lietuviai greitai išsiaiškino, kur Hamamacu galima pavalgyti skaniai ir palyginti nebrangiai - maždaug už 40 litų. Japonų kainomis tai tikrai nebrangu. “Nereikia lįsti į prabangiausius restoranus ir kainos neatrodys tokios baisios”, - mokė Sėkla.
Be didesnių problemų jis su draugais į Japoniją atsivežė ir visą “amuniciją” - keturis būgnus, gumines lazdas, keturias vėliavas, vieną iš jų - 16 metrų ilgio ir 9 metrų pločio. “Nors buvo leidžiama vežtis gana mažą svorį, bet susikalbėjome, išsidalijome jį visiems ir nekilo problemų”, - dalijosi įspūdžiais Sėkla, didžiąją vėliavą saugojęs pats.
Entuziastingi lietuviai Hamamacu arenoje greitai sulaukė ir savo pačių palaikymo komandos - ją sudarė japonai. Vieni atėjo patys, kiti - pakviesti, kai reikėjo padėti išskleisti didžiąją vėliavą.
“Kai pradėjome kilnoti vėliavą, japonai iš pradžių susidomėję mus stebėjo. Daugelio jų net nereikėjo kalbinti - patys atbėgo padėti, pamatę, kaip mes vargstame. Mūsų būgnai ir neeilinė vėliava jiems padarė didelį įspūdį”, - juokėsi Rūta Gasiūnaitė.
Per minutės pertraukėles lietuviai iškeldavo virš galvų didžiąją vėliavą ir ja plevėsuodavo. Suvaldyti tokį didelį audinio gabalą nebūdavo lengva.
Pamatę, kaip sunkiai su vėliava “dirba” viename kampe stovėjusi šviesiaplaukė Rūta, prie jos priėjo keli japonai ir kartu pradėjo kelti vėliavą. Paskui vietinių sirgalių atėjo ir daugiau. Greitai japonai kartu su lietuviais jau skandavo “Lietuva, Lietuva”.
“Buvome nustebę, kai dar pirmąją dieną tribūnoje keli japonai su lietuviškais šalikais atsisuko į mus ir pasakė “labas”, - pasakojo Rūtos brolis Žilvinas Gasiūnas.
Palaikymo komandai repeticijų nereikia
Jau per praėjusį Europos čempionatą Serbijoje ir Juodkalnijoje rašėme, kad lietuviai sirgaliai tribūnoje atrodo tarsi darnus ansamblis - visi veiksmai būna suderinti.
“Ne, visai nerepetuojame - čia gi ne spektaklis vyksta. Viskas vyksta ekspromtu, svarbiausia - palaikyti komandą. Tai ne darbas, o tikras malonumas”, - tikino Sėkla. Maždaug valandą mušęs būgną, jis nuo šio “malonumo” būna šlaput šlaputėlis.
“Mūsų posakis - mes visą darbą padarysime, o krepšininkams reikia tik įmesti, - vis kartojo Ž.Gasiūnas. - Per rungtynes labai nuoširdžiai stengiamės padėti komandai”.
Kauniečiai Gasiūnai kartu su rinktine keliauja nuo auksinio 2003 metų Europos čempionato Švedijoje. “Krepšinis - mūsų antraeilės pareigos”, - juokėsi Žilvinas.
Savo verslą turintis Ž.Gasiūnas gali sau leisti kelionę į Japoniją, seserį atsivežė kartu atvykęs tėvas, tačiau jų kompanijoje buvo ir tokių žmonių, kurie kelionei į pasaulio čempionatą specialiai taupė visus metus.
“Be abejo, Sėklai padedant mes kelionę susiorganizavome gerokai pigiau. Kai perki visą siūlomą paketą agentūroje, pačiam niekuo nereikia rūpintis, viskas būna padėta ant lėkštutės. Bet mes sutaupėme daug pinigų”, - sirgaliai jau galėtų pateikti ištisą kelionės organizavimo pradžiamokslį.
Japonijoje griovė mitus
“Kiotas - tikras skruzdėlynas, - reziumavo R.Gasiūnaitė po išvykos į senovės japonų sostinę. - Bet japonų tvarka ir žmonės daro įspūdį”.
“Japonai labai nuoširdūs ir naivūs gerąja prasme, geranoriški ir malonūs žmonės. Vienintelis minusas Japonijoje, kad beveik niekas šioje šalyje nemoka angliškai. Bet kol kas problemų nekilo, viską, ką reikėjo, išsiaiškinome”, - gyrė japonų tautą Sėkla.
Per laisvą dieną pervažiavę per aplinkinius miestus Čibą, Jokohamą, pasiekę senovės sostinę Kiotą, lietuviai sakė sugriovę dar vieną mitą - kad Japonijoje brangios taksi paslaugos. Keturiese susėdę į automobilį, mieste į reikiamą vietą jie nuvažiuodavo susimetę po penkis litus.
“Man keista, kodėl Lietuvoje buvo aiškinama tik apie tai, kaip čia brangu, o neužsimenama, kad galima pragyventi ir visai pigiai”, - kalbėjo Sėkla. Jeigu žmones būtų pasiekusi ir kitokia informacija, į Japoniją gal būtų atvykę ir daugiau sirgalių iš Lietuvos.
Jie dar Europoje įsigijo nuolatinius Japonijos traukinių bilietus, galiojančius dvi savaites. Tie bilietai, pasak Sėklos, atsipirko per dvi keliones. “Ir čia sutaupėme daug pinigų”, - savo racionalumu džiaugėsi vyras.
Tiki savo šalies komanda
“Sporte visko būna, tik mes esame per daug išlepinti pergalių, - po pirmųjų dviejų Lietuvos krepšininkų nesėkmių pasaulio čempionate kalbėjo Sėkla. - Svarbiausia - laimėti visas likusias šešerias rungtynes ir pasiimti auksą. Nėra ko čia kompromisais gyventi”.
Dėl Lietuvos krepšininkų žaidimo visi sirgaliai turi savo nuomonę, dėl kurios dažnai ir pasiginčija. Tačiau jų draugijoje niekas neieško kaltų - visi jie nuoširdžiai palaiko savo komandą, dėl kurios atkeliavo tūkstančius kilometrų.
“Nėra ko čia slėpti - šių metų rinktinė stipresnė nei ta, kuri pernai žaidė Serbijoje. Tačiau pernykštė komanda žaidė daug kartų geriau. Per pirmąsias dvejas rungtynes žaidimas nesiklijavo. Bet, tikimės, viskas dar susitvarkys”, - tokį sirgalių nuomonės vardiklį išvedė Sėkla per C grupės varžybas Hamamacu.
“Mes visada tikime savo komanda, todėl jos ir nepaliekame, - išdidžiai išrėžė Ž.Gasiūnas. - Į Japoniją atvažiavome ne varžybų pažiūrėti, bet palaikyti Lietuvos rinktinės. Todėl mums būtų labai liūdna, jeigu Saitamoje nebūtų už ką sirgti”.
