Po finišo paklausta, ar ją žeidžia kalbos, jog mūsų sportininkė turėtų lenkti bent Togo, Mongolijos, Irano ir kitų slidinėjime egzotiškų šalių atstoves, I. Ardišauskaitė neslėpė: „Kažkiek žeidžia. Bet išties žmonės yra teisūs“ .
Nuo karščio pažliugusioje trasoje nuotolį įveikusi per 36 min. 52,1 sek., I. Ardišauskaitė net 8 min. 34,3 sek. atsiliko nuo olimpine čempione tapusios lenkės Justynos Kowalczyk. „Pagal tai, kiek atsilikau nuo lyderės, pasirodymą vertinu nekaip“, – iškart po finišo, dar nežinodama galutinės užimtos vietos, sakė I. Ardišauskaitė.
– Ingrida, ar šiandien buvo labai sunku?
– Labai. Nes šiandien karšta, sausas oras. Tai sunkina kvėpavimą. Ir trasa nėra greita. Vietomis, kur pavėsis, danga kieta, slysta gerai. Bet kur įšildo saulė, ten – pliurzė.
– Vertinant visą pasirodymą olimpinėse žaidynėse, tavo nuotaika – gera, vidutinė ar prasta?
– Vidutinė. Padariau, ką galėjau. Be to, tai pirmosios mano olimpinės žaidynėmis, todėl nelabai ir galima buvo tikėtis stebuklų.
– Ar prieš antrą startą jaudulio buvo mažiau, nei prieš pirmą?
– Šiaip prieš varžybas nejaučiu didelio jaudulio. Bet olimpinėse žaidynėse jaučiausi kitaip, nei per įprastus startus, pavyzdžiui, pasaulio čempionatą ar taurės varžybas. Čia buvo daugiau įtampos.
– Šį sezoną dar laukia varžybų?
– Tikiuosi. Nes į sezoną dar neteko startuoti Lietuvoje. Tad kai grįšiu, jei leis oro sąlygos, dar turėtų būti varžybėlių namuose. O dėl tarptautinių nežinau – čia planuoja trenerė. Gal, kaip ir ankstesniais metais, pavasarį važiuosime į Suomiją palenktyniauti, ten per Velykas keturias dienas iš eilės vyksta varžybos.
– Kelinta vieta ar kokiu pasirodymu būtum buvusi patenkinta?
– Dar prieš olimpiadą, gruodį, sakiau, kad būčiau patenkinta patekusi į 50-tuką. Bet tada nežinojau, kiek bus dalyvių. Atvažiavusi, kai pamačiau, kokios varžovės ir koks jų pajėgumas, tikėjausi tarp 60-ties patekti.
